Kas ta Chanuka?

Chanuka, dar žinoma kaip Šviesų festivalis, Šią šventę nustatė Jehuda Makabi ir jo broliai, pažymint Jeruzalės Šventyklos tarnystės atnaujinimą bei Šventyklos apvalymą ir pašventinimą, po to kai ji buvo suteršta graikų ir asimiliavusių judėjų.

Kada yra Chanuka 2020?

Chanuka 2020 m. prasideda saulei nusileidus gruodžio 10 d., Ketvirtadienį, baigiasi gruodžio 18 d., Penktadienį.

Apie ką visa tai?

Antros Šventyklos laikais graikų valdovai pradėjo judėjų ir jų religijos persekiojimą ir neleido jiems mokytis Toros ir vykdyti priedermių, savinosi jų turtą ir jų moteris, įsiveržė į Šventyklą, sugriovė ir išniekino šventenybes. Izraelis tada buvo didžiuliame varge ir žiaurioje priespaudoje, kol jų pasigailėjo Kūrėjas ir išgelbėjo juos, davęs pergalę chašmoniečiams, šventikų palikuonims, kurie nugalėjo graikus ir išlaisvino Izraelį iš jų valdžios.

Tai įvyko 25 kislevo mėnesio dieną: jie įėjo į Šventyklą ir nerado ten rituališkai tinkamo aliejaus, išskyrus tik vieną ąsotėlį, kuriame aliejaus buvo tiek, kad galėtų užtekti tik vienai dienai. Bet jis degė aštuonias dienas, kol buvo paruoštas naujas aliejus. Dėl tos priežasties, kartos išminčiai nustatė, kad aštuonios dienos, pradedant nuo 25 kislevo dienos, būtų džiaugsmo ir dėkingumo Kūrėjui dienos, kai uždegamos žvakės namuose.

Apie chanukos stebuklą

Makabiečių pergalė – vienas įspūdingiausių stebuklų judaizmo istorijoje. Ne veltui paminėjimas apie jį įėjo į maldą „Šmone-esre“, skaitomą Chanukos dienomis:

„…o Tu iš didelės Savo malonės užstojai juos, tapai teisėju jų ginče, atkeršijai jiems, atidavei stiprius į silpnųjų rankas, gausius – į rankas tų, kurių nedaug, netyrus – į tyrųjų, nuodėmingus – į teisuolių rankas, piktadarius – į rankas tų, kurie mokosi Tavo Toros…“.

 

Karas su graikais nebuvo vien tik fizinis karas. Tai nebuvo karas dėl valdžios, teritorijų, ribų praplėtimą, bet už dvasinę laisvę, už dvasinę nepriklausomybę nuo svetimų įtakų. Pirmoji pergalė buvo pasiekta 25 kislevo mėnesio dieną.

Ši data užšifruota pačiame šventės pavadinime: žodį חנו כ״ה chanu ka galima išversti taip: ilsėjosi „כ“-„ ה“, t.y. 25 dieną (כ = 20 ; ה = 5).

Šventės ritualai

Visi turi žinoti apie stebuklą. Šiomis dienomis negalima gedėti ir pasninkauti, kaip ir per Purimą. Pagrindinis šventės ritualas tai  – aštuonių žvakių uždegimas. Tai atliekama kas vakarą saulei nusileidus, iškart po „Maariv“ maldos. Dar patikslinama, jog ne vėliau nei per pusvalandį saulei nusileidus. Kiekviena žvakutė turi degti ne mažiau pusvalandį. Chanukos žvakidė vadinama chanukija.

 

„Štai kokia Chanukos žvakių uždegimo priedermės esmė: viena žvakutė namams, o puikus priedermės įvykdymas – kiekvienam šeimos nariui. Jei norima dar geriau atlikti šią priedermę, tai Šamajaus mokykla sako: pirmą dieną uždegamos aštuonios žvakės ir kiekvieną dieną jų kiekis yra mažinamas, tuo tarpu Hilelio mokykla sako: pirmą dieną viena žvakutė, o kiekvieną sekančią dieną pridedama po vieną“. Dabar yra laikomasi Hilelio mokyklos nurodymų ir pirmąjį Chanukos vakarą yra uždegama viena žvakutė, antrąją – dvi, trečią – trys ir t.t. iki kol aštuntą dieną jau degamos aštuonios žvakės.

Toroje nurodyta ,  kad skirtingai nei Šabo žvakės, Chanukos žvakės turi būti naudojamos ne apšvietimui, o vieninteliam tikslui – atspindėti Chanukos stebuklą. Kiekviena žvakė uždegama nuo vado – IX-tos žvakės šveisos. Chanukijas statome ant palangės, kad jos visame pasaulyje skelbtų šventės stebuklą.

Yra paprotys statyti chanukiją prie įėjimo į namus: kairėje, priešais „mezuzą“, kuri yra pritvirtinta dešinėje pusėje prie staktos, tad išeina, jog įeinantis į namus tampa apsuptas priedermėmis. Geriausias šios priedermės įvykdymo būdas – uždegti aliejumi užpildomą žvakidę – juk Chanukos stebuklas Šventykloje įvyko būtent su ąsočiu alyvuogių aliejaus. Galima degti ir parafino ar vaško žvakes. Žvakės uždegamos nuo specialios žvakidės arba žvakės, vadinamos שמש šamaš – „tarnas“. Ji reikalinga ne tik tam, kad nereikėtų degti vienos žvakės nuo kitos, bet ir dėl apšvietimo – Chanukos žvakių šviesa negalima naudotis kasdieniškiems reikalams.

 

Devynios žvakės, ar chanukijos statomos ir namuose ir  priešais namus. Per neramius laikus tradicija statyti menoras išorėje pranyko saugumo sumetimais. Pernai lankėmės Jeruzalėje Chanukos laikotarpiu. Čia žvakės degė prieš  namų duris, prieš kiemo vartus. Žvakelės talpinamos į stiklo indą, kad jų vėjas neužpūstų.

Ką gero duoda valgyti?

Per chanuką tradiciškai valgo riebų, aliejuje keptą maistą, pavyzdžiui, latkes ir sufganiyot (spurgos su džemu viduje) – natūralus gaminimo būdo pasirinkimas pagal šventės temą apie aliejaus likučius oloje.

Latkės – bulviniai blynai užkariavo žydų diasporos stalus JAV ir Izraelyje. Blyneliai kepami maži, delniuko dydžio. Vis dar ginčijamasi ar tai  smulkiai tarkuojamos bulvės ar burokinės tarkos dydžio tarkiai  ruošiami. Kepami visokie.

Visai nebesvarbu, kad bulvė atsirado palyginti neseniai ir nebuvo plačiai naudojamos Rytų Europos žydų virtuvėje iki XIX amžiaus vidurio. Nebesvarbu, kad originalios Chanukos latkės buvo gaminamos iš sūrio. Šiais laikais bulvinės latkės yra aškenazių namų ūkio simbolis – na beveik, šalia silkės J. Beliko tik sudalyvauti diskusijoje ir pagaliau apsispręsti  – grietinė ar obuolienė patiekiame šalia blynų.

O mes jums siūlome latkes su bruknių uogiene – litvakiškai!

Ruoškitės ir švęskite Chanuką kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene.

Šis straipsnis parengtas minint Europos žydų kultūros dienas. 2020m. paskelbta tema – „Žydiškos kelionės“

Už paramą dėkojame Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos.

Šaltiniai: Tabletmag; Tora.lt