Holokaustas – baisiausia XX a. žmonijos tragedija, į kurios pasekmes gilinasi garsūs mokslininkai, istorikai, menininkai, kino ir teatro režisieriai iškilūs mūsų laikų rašytojai, poetai. Jų visų kūriniai sugrąžina mus į praeitį, primindami siaubingą nacių laikų žiaurumą, jie perspėja apie nusikaltimus prieš žmogiškumą, įspėdami, kad Holokaustas ateityje nepasikartotų.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Baltojoje salėje vyko Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos ORT direktorės, Dr. Ruth Reches knygos pristatymas.
Ruth Reches monografija „Holokaustą patyrusių asmenų tapatumo išgyvenimas“ parengta daktaro disertacijos pagrindu. Joje nagrinėjama, kaip Holokausto sukelta trauma skatino keistis išgyvenusiųjų tapatumą karo metu, ir kokios yra ilgalaikės Holokausto pasekmės tapatumui.
Mokslininkų tyrimai įrodo, kad Holokaustas skausmingas ne tik tiems, kurie tai išgyveno, bet ir jų vaikams: kartų kartoms perduodamos traumos veikia stipriai, galima pastebėti poveikį net ir trečioje kartoje. Būtent apie tai, remiantis savo patirtimi, pristatyme kalbėjo buvusių geto kalinių anūkė Ruth Rehes.
„Labai svarbu suprasti Holokaustą išgyvenusių žmonių jausmus ir mintis. Laikui bėgant turėsime galimybę tik interpretuoti jų emocinį palikimą. Dažnai galvojau kaip karas pakeitė mano senelių gyvenimą? Kuo jie būtų tapę, jei ne karas? Kas aš būčiau? Net ir po 70 metų po karo Holokaustą išgyvenę žmonės ir toliau gyvena praeitimi. Ši tragedija paveikė jų emocinį, socialinį ir dvasinį tobulėjimą “, – sakė R. Reches.
11 tyrimo dalyvių, išgyvenusių Holokaustą, interviu medžiaga atskleidė tapatumo pokyčius, sukeltus Holokausto karo metu – pakito išgyvenusiųjų savęs kaip visuomenės nario suvokimas dėl atskirties, susijusios su tautybe; pakito savo žydiškos kilmės suvokimas; pakito savo vaidmens šeimoje suvokimas, šeimos narių praradimas sustiprino šeiminius ryšius tarp išlikusiųjų; pakito gyvenimo tikslai, pagrindiniu tikslu tapo išgyvenimas; pakito savęs vertinimas.
Holokaustas sukėlė ilgalaikes pasekmes tapatumui: Holokaustas suformavo savęs kaip „išgyvenusiojo“ suvokimą, kuris įgijo skirtingą vertę Lietuvos ir Izraelio visuomenių kontekste; išgyvenusieji save suvokia kaip vertinančius gyvybę, suprantančius materialių vertybių laikinumą; jie suvokia save kaip priimančius Dievą arba kaip neigiančius jo egzistavimą. Išgyvenusieji atskleidžia dvejopą savo santykį su Holokaustu: save suvokia kaip pasisėmusius stiprybės, gyvenimiškos patirties, Holokauste atradusius prasmę arba kaip netekusius gyvenimo tęstinumo.
Knyga turi svarbią išliekamąją vertę, kadangi tyrimo dalyviai, kurių interviu pateikiami knygoje, buvo 80 ir daugiau metų amžiaus tyrimo metu, o dabar, praėjus keliems metams po tyrimo, dalies jų jau nebėra gyvųjų tarpe.
Knygos autorė Ruth Reches g. 1975 m. 1996 m. įgijo visuomeninių mokslų – sociologijos, psichologijos, kriminologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį Bar Ilan universitete Izraelyje, 1988 m. – psichologijos bakalauro laipsnį, 2001 m. psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį (klinikinė psichologija) Vilniaus universitete. 2011-2019 m. studijavo Mykolo Romerio universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Kordobos universiteto jungtinėje Psichologijos krypties doktorantūroje.