„Facebook“ draus platformoje dalintis turiniu, kuriame propaguojamas Holokausto neigimas. Tai naujausias socialinių tinklų milžinės žingsnis ribojant prieštaringai vertinamą turinį, jai reiškiant susirūpinimą kylančiu antisemitizmu.

„Jei žmonės „Facebook“ ieškos Holokausto temos, mes  juos nukreipsime į patikimus šaltinius, kad gautų tikslią informaciją“, – pirmadienį sakė „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas.

Šį pareiškimą komentuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Mes puikiai žinome, kokia yra statistika, kokie yra komentarai po žiniasklaidos straipsniais apie žydus. Nubaustų už tokius komentarus nėra. Jei nebus Facebooke antisemitinių pasisakymų, nebus ir pažeidimų. Pasakyti, kas konkrečiai neigia Holokaustą Lietuvoje yra sudėtinga. Tai nėra išsilavinę, ar aukštos kultūros žmonės, dažnai tie asmenys – pagiežingi ir savo pyktį išlieja antisemitizmu.

Labai norėtųsi, kad pakaktų pasak Marko Zuckerbergo, geriausio būdo kovoti su bloga kalba, nes tai būtų gera kalba. Tačiau yra visuotinė problema – auklėjimo problema. Gera kalba turi būti, bet tai prevencinė priemonė. Už padarytą teisės pažeidimą reikia bausti.

Jeigu mes panaikinsime priemonę, kurios būdu  galima tą nusikaltimą padaryti: Facebookas nespausdins, Youtube, Instagramas  nespausdins, tai ir bausti nereikės. Reiškia mes išvengsim ir teisės pažeidimo.  Pagaliau atsirastų pagarba žuvusiems, atmintis, kuri liečia ne tik žydus, bet ir gelbėtojus, rizikavusius savo ir visos šeimos gyvybėmis, nukentėjusius per Holokaustą, juk jie irgi Holokausto aukos kaip ir antinacinio judėjimo aukos. Jeigu mes negalim pasitikėti žmogaus sąmoningumu ar moralumu, tai jis tiesiog neturės galimybės pasireikšti, nes jam bus panašu į grotas ant langų. Tačiau yra ir kita pusė: biznis, pinigai ir kaip mes suprantame žmogaus teises reikšti savo nuomonę.

Informacijos apie Holokaustą Lietuvoje yra daug. Žmonės, kurie domisi Holokausto tematika, informacijos gali ieškoti ir Genocido centre, be to dabar daug straipsnių skelbia istorikai, prisiminimų knygas rašė ir teberašo išgyvenę Holokaustą.

Reikia švietimo programos mokyklose apie Holokaustą, apie tai turėtų atsirasti tekstai vadovėliuose, – žydų bendruomenė kalba ir primena daug metų. Buvo sukurta net komisija prie Vyriausybės, atsakinga už švietimą ir auklėjimą, Holokausto atminimo išsaugojimą. Yra ir pasaulio organizacijos, kurios tuo rūpinasi, tačiau reikia veikti, ne tik  kalbėti.

,,Icchoko Rudaševskio Vilniaus geto dienoraštis“ turi būti įtrauktas į švietimo programą. Iš kur atsiranda antisemitinės kalbos tarp vaikų? Juk jie girdi savo šeimos aplinkoje. Aš negaliu suprasti, kodėl žmonės negali suvokti, kas buvo Holokaustas?  Juk Lietuvoje jis reiškia  nužudytus 250 tūkstančių žydų.

 Ar tai žmonių neišsiauklėjimas, nesidomėjimas, knygų neskaitymas, žemas auklėjimo lygis? Draudimas  Facebooke, Youtube, Instagrame   neigti Holokaustą atstoja empatiją Holokausto aukoms.