Vieną dieną smagiai linksminomės, kitą dieną pagerbėme Holokausto aukas, o trečią – tylius, kuklius Lietuvos miestelių herojus, angelus sargus tų, kuriems tik jų dėka pavyko išvengti fatališko didžiosios dalies savo tautos brolių ir sesių likimo.
Su šofaro garsais, smagiom žydiškom melodijom (Michail Javič būtų grojęs iki ryto), šiek tiek lechaim (kartais ir saikingai – visai neblogai), skaniom vaišėm (ačiū kavinei “Punto Jazz”) ir – svarbiausia! – šaunia Kauno žydų bendruomenės kompanija atšventėm Roš ha’Šana – žydų Naujuosius metus, palinkėjom vienas kitam, kad jie būtų geri ir saldūs.
Beje, beveik visuose mūsų šventiniuose renginiuose vyksta teminės viktorinos, kuriose varžomasi dėl vertingų prizų! Šį kartą atkaklios kovos nugalėtojos buvo apdovanotos knygomis!!! Bet ir nelaimėję viktorinos neliko nuskriausti, nes išėjo po pažasčia nešini nauju Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės išleistu kalendoriumi, šiemet skirtu žydų simboliams.
Rugsėjo 23 diena, kaip žinia, yra Lietuvos žydų genocido diena, tik kažin, ar daug Lietuvos gyventojų tai žino, ir įdomu, ar daug istorijos mokytojų, tą dieną vedusių savo pamokas, užsiminė apie ją moksleiviams. O mes, Kauno žydų bendruomenės nariai, paminėjome ją IX forte: kartu su IX forto muziejaus, KĮ “Santaka” kolektyvais ir visais susirinkusiais (ačiū jiems!) ėjome atminties keliu – mažulyte atkarpėle to kančių kelio, kuriuo ne taip jau ir seniai į paskutinės savo gyvenimo kelionės vietą nužmogėjusių budelių varomi ėjo niekuo nekalti žmonės. Daug žodžių nebuvo, o tie, kurie buvo ištarti, buvo tikri, nuoširdūs, jaudinantys. Jie kalbėjo mums apie tai, kad svarbu ne tik baisūs Holokausto tragedijos skaičiai, svarbu žinoti ir įamžinti vardus ir likimus tų, kurie slypi už tų skaičių, svarbu istoriją padaryti asmeniška, rasti būdą, kaip padaryti ją gyva tam, kuris atėjo su ja susipažinti (kaip pastebėjo IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis, dėkodamas KĮ “Santaka” ir pučiamųjų instrumentų orkestrui “Ąžuolynas”, muzika yra vienas geriausių būdų pagelbėti tai padaryti, dažniausiai ji nepalieka abejingų). “Yra vilties, kad žmogiškumas nugali ir nugalės” sakė Kaunas 2022 vadovė Virginija Vitkienė.
Iš IX forto nuskubėjome (laikas spaudė, dėl to nespėjome apžiūrėti naujai atidarytos, kartu su Lenkijos partneriais parengtos parodos „Nacistinės Vokietijos mirties stovykla Konzentrationslager Auschwitz“) į Balbieriškį, į kurį prisiminti apylinkių žydus ir pagerbti Holokausto aukas jau nebežinau kelintus metus iš eilės mus kviečia nepailstantys entuziastai, mūsų bičiuliai Tolerancijos centrų atstovai ir mokytojai. Kiekvienas renginys šiame nedideliame miestelyje būna be galo šiltas, parengtas iš visos širdies.
Rugsėjo 24 d. teko garbė dalyvauti VDU vykusiame tikrųjų mūsų šalies didvyrių, kurių atminimas dar tikrai nėra deramai įamžintas, – žydų gelbėtojų, Pasaulio tautų teisuolių – apdovanojimo ceremonijoje bei diplomatinėje konferencijoje “Toliau pareigos – vizos į gyvenimą”, skirtą Sugiharos metams Lietuvoje pažymėti ir įvairių šalių diplomatų indėliui gelbėjant žydus II-ojo pasaulinio karo metais aptarti. Konferencijos proga VDU didžiosios salės foje eksponuojama Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus paroda, pasakojanti apie Lietuvos Pasaulio tautų teisuolius (yra stendai, skirti ir kauniečiams!). Paroda veiks iki spalio 24 d., vėliau LR užsienio reikalų ministerijos pajėgomis bus vežama į įvairias užsienio šalis (dėl to tekstai stenduose anglų kalba). Labai kviečiame visus į ją užsukti!
