Darbėnų miestelis, įamžintas profesionalaus fotografo Elijahu Bruckaus nuotraukose, nebe toks, koks buvo seniau. Aikštės grindinys priešais šventoriaus vartus, ataidintis vežimų ratų geležimi ir pasagų caksėjimu, paslėptas po storu asfalto sluoksniu…
Jau seniai nebešurmuliuoja tokie trečiadienio turgūs, kuriuose prekiautojai vos išsitekdavo tarp dviejų upelių – nuo Dubupio iki Darbos tiltukų…
Po dalelę išnešiotos, išardytos raudonplytės sinagogos vietoje, deja, naujas statinys…
Žydiškojo štetlo Darbėnuose ženklų vis mažiau ir mažiau…
Senosiose žydų kapinėse, Vaineikių gatvės gale, rymo laiko blukinami paminkliniai akmenys…
Dar miestelio centre tebestovi suręsti iš brandžių Bero Lazario lentpjūvėje išpjautų sienojų, viens kitą paremdami, du mediniai susiglaudę čia gyvenusių žydų namai.
Karo baisumai ir 1941- ųjų vasaros gaisro ugnis prarijo buvusius gyvenimus, vėjas išplaikstė ugniavietes, išnešiojo apdegusių knygų lapus, nuotraukų skiautes…
Liko tik jų buvimo ženklai – šeimininko delnų šilumą dar jaučiantys išgyvenusių sodo obelų kamienai; vėjas tebenešioja tankiai varstomų Maušo Aiziko krautuvėlės durų garsus, kai prašomas duot prekes „ant borgos“ krautuvininkas niekada neatsisakydavo; per akmenis srūvantis Darbos upelio vanduo dar vis laukia, kol jo pasisems susirinkę į mikvą vyrai.(Ištrauka iš spaudai rengiamos knygos „Darbėnų miestelio žydai“, tekstas Editos Gliožerienės)
Rugsėjo 22 d. Darbėnuose atidengtas Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo dovanotas atminimo ženklas, žymintis čia buvusią Darbėnų žydų sinagogos vietą. Taip pat darbėniškės mokytojos Editos Gliožerienės iniciatyva, buvo atidengtos ir dvi memorialinės plytelės -„Atminimo akmenys“, skirtos Holokausto aukoms atminti– profesionaliam miestelio fotografui Elijachu Bruckui ir šešiolikmetei Esterai Kverelytei, kuri kaip ir Ana Frank rašė dienoraštį, pagal kurį Lietuvos televizijoje buvo sukurtas filmas „Nebaigtas dienoraščio puslapis“ .
Renginyje. Miestelio seniūnas Alvydas Poškys dėkojo gausiai susirinkusiems gyventojams, svečiams, Kretingos rajono savivaldybės atstovams, Klaipėdos žydų bendruomenės nariams. Seniūnas džiaugėsi, jog Atminimo ženklai suteikia aikštei atmintį, verčia susimąstyti, susieti dabartį su praeitimi, vietą su laiku ir įvykiais.