Žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky lankėsi Anykščuose. susitiko su meru Sigučiu Obelevičiumi,  jiedu kalbėjosi apie bendradarbiavimą. Bendruomenės pirmininkę labiausiai domino Anykščiuos gyvenusių žydų paveldas, pradėta restauruoti medinė Kurklių sinagoga.

Kurklių sinagoga

Anykščiuose nebeliko ne tik pačių žydų, didžioji dalis jiems priklausiusių, kultūriškai reikšmingų pastatų arba neatpažįstamai rekonstruota, arba nugriauta. Visgi, dabartinėje Sinagogos g. pastatytas paminklinis akmuo, primenantis, kad iki 1941 m. šios gatvės kieme veikė 6 žydų maldos namai. Šioje gatvėje taip pat išlikęs ir vienas sinagogos pastatas, kuriame sovietmečiu buvo įrengta kepykla. Dabar pastatas nenaudojamas,  tačiau kartais jį galima aplankyti, kai jame rengiamos su žydų kultūra susijusios parodos. Dabartinėje Anykščių Daukanto g, kuri iki karo vadinosi Palestinos gatve, yra išlikęs ir naujosios sinagogos pastatas (Daukanto g. 7), jame įsikūrusi miesto prokuratūra. Toje pačioje gatvėje 2012 m. pastatytas ir atminimo suolelis Rudolfui Baranikui (1920-1998 m.) – garsiam menininkui, vienam iš politinio abstrakcionizmo dailėje pradininkų, gyvenusių Amerikoje, bet kilusiam iš Anykščių. Dar vieną iš išlikusių Anykščių sinagogų pastatų galime pamatyti Šaltupio gatvėje, jam šiuo metu veikia privatus verslas.

Masinę Anykščių žydų Holokausto aukų kapavietę ženklina vienas atminimo akmuo. Ant jo iškaltas hebrajiškas užrašas, tačiau raidžių įžiūrėti beveik nebeįmanoma. Paminklas žymi masinių žydų žudynių vietą. Po karo čia taip pat buvo pervežti sušaudytųjų kūnai, pavyzdžiui, iš senamiestyje esančio sinagogų kiemo.

Anykščiuose pirmųjų trėmimų statistika iškalbinga – daugiausiai į Sibirą 1941-aisiais buvo ištremta žydų šeimų, paskui lietuvių ir lenkų. Tarp ištremtų žydų pateko visos žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės kovose, šeimos.

Pirmiausia Anykščių žydų vyrai buvo uždaryti į vieną iš sinagogų, vėliau ten uždarytos ir moterys su vaikais. Sinagogų kieme buvo pradėtos vykdyti žudynės. Vėliau, liepos mėnesį, žydai pradėti varyti į miesto gale, šalia kelio į Rokiškį, esančias ir tuomet vadintas žydų vilas. Vėliau žmonės grupėmis varyti sušaudymui į vadinamuosius zuikių kalnus. Iš maždaug dviejų tūkstančių Anykščių žydų apie 600 buvo išvežti ir sušaudyti Utenoje. Apie tuos, kuriems pavyko išsigelbėti, kalbėti sunku. Jų – vos vienas kitas.