Džiaugiuosi, kad Lietuvos mokytojai mokslo metams ruošėsi ne tik nerimaudami dėl virusinių aktualijų ar modeliuodami mokinių srautus mokyklų koridoriuose, bet ir dalyvaudami prasminguose seminaruose.

Paskutinę rugpjūčio savaitę būtent toks vyko Kaune. Man buvo suteikta garbė dalyvauti jame svečio teisėmis ir tarti sveikinimo žodį, o mokytojai iš įvairių Lietuvos miestų sėmėsi žinių ir patirties, kaip supažindinti savo ugdytinius su žydų paveldu Lietuvoje, kaip į mokymo procesą įtraukti žydų kapinių temą.

Tema, mano manymu, labai aktuali, juk daugelyje mūsų miestų ir miestelių yra žydų kapinės, dažniausiai senos, nebeveikiančios, apleistos, išvartytais ar aptrupėjusiais antkapiais. Žmonės stebisi ar net piktinasi, kodėl žydai netvarko savo kapų.

O kas juos gali tvarkyti?! Žydų bendruomenių nebeliko…

Be to, kapinės yra miestų ir rajonų savivaldybių dispozicijoje, taigi ir priežiūroje. Seminarą organizavo dvi tarptautinės organizacijos – ESJF (European Jewish Cemeteries Initiative) ir Centropa (Žydų istorijos institutas, besifokusuojantis į XX a. Centrinės ir Rytų Europos bei Balkanų žydų istorijas) ir Centropos koordinatorė Lietuvoje Gintarė Liorančaitė.

Gercas Žakas