Kauno žydų bendruomenė kasmet organizuoja kultūrinius renginius ir dėkoja už turiningai praleistą laiką.

Šiemet tai buvo išvyką į Dzūkiją. Pirma stotelė – Alytus, kurį dažnai daugelis tik pravažiuoja, net nestabteldami. Su Dzūkijos sostinės praeitimi ir šių dienų gyvenimu mus supažindino Meilė Platūkienė – gera bendruomenės bičiulė, mokytoja, ugdanti vaikų toleranciją ir plečianti jų akiratį. Fiksavome kadaise gausios žydų bendruomenės buvimo Alytuje pėdsakus – autentiški buvusio Zingerių namo balkonai, namas su liūtukais, buvę kino teatrai, Beiralo kalnas, baigiama restauruoti sinagoga, kapinės (iš kurių vienų nelikę nė pėdsako, tik informacinis stendas, antkapiai dingę be žinios) ir vieta, kurią, deja, randame prie kone kiekvieno didesnio miesto ir miestelio – Holokausto žudynių miškelis. Atidavę pagarbą, judame toliau. Merkinėje mūsų jau laukia Merkinės krašto muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas (bravo jam ir jo kolegoms, kurių tėra 2, o anksčiau buvo ir dar mažiau, už tą milžinišką darbą, kurį jie nuveikė, prikeldami iš užmaršties miesto istoriją!!!) ir supažindina su nelabai didele, bet labai įdomia muziejaus ekspozicija ir unikalia Merkinės istorija, kurioje ryškų pėdsaką paliko ne tik karališkos kilmės asmenys, bet ir žydų bendruomenė, kadaise sudariusi didžiąją miestelio gyventojų dalį.

Neišvengėme ir čia liūdnų istorijos puslapių. Bet,kaip mėgstu sakyti, žmonių, o žydų gal net ypač, gyvenime baisius ir tragiškus dalykus keičia linksmi ir šventiški įvykiai, todėl ir mūsų viešnagę Merkinėje vainikavo begalę gerų emocijų suteikęs apsilankymas Merkinės dvarvietėje įsikūrusiuose “Pasaulio puoduose” ir susitikimas su Vytaru Radzevičiumi, visus sužavėjusiu savo energija, betarpiškumu, nuoširdžiu ir šiltu bendravimu. Be to, mus taip užbūrė šitos vietos grožis, atsiveriantys pasakiški vaizdai, nerealiai gera atmosfera, kad nesinorėjo jos palikti♥ Tikiuosi, sugrįšime!

Judėdami link namų dar užsukome į Merkinės bokštą, nuo kurio aukščio ir siūbavimo kai kuriems truputį kinkos drebėjo (ne išimitis – ir aš😌), o prie pat Alytaus dar vieną pliūpsnį gerų emocijų mums suteikė pažintis su ponu Vaclovu ir apsilankymas jo akmenų sode, kurį jis kuria ir puoselėja, nesitikėdamas jokio atlygio ir pelno. Šioje išvykoje mūsų sutikti be galo šviesūs žmonės ir nuostabūs gamtos vaizdai – tikrasis, neįkainojamas Lietuvos turtas🥰