Gabija Strumylaitė 15min.lt
Keturiasdešimt metų praleidęs išeivijoje, profesorius 2018-aisiais sugrįžo į Vilnių – čia jis aktyviai dalyvauja Lietuvos kultūriniame gyvenime ir drąsiai reiškia nuomonę svarbiausiomis šaliai ir pasauliui temomis. 15min su T.Venclova aptarė Nepriklausomybės reikšmės, liberalizmo principų, istorinės atminties, tautinių mažumų ir kitus klausimus.
– Šie metai taip pat paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Jūsų manymu, ar lietuviai supranta ir pakankamai įvertina žydiškąjį paveldą? Kaip turėtume šiuos žmones pagerbti? Galbūt reiktų atstatyti Didžiąją Sinagogą ar įsteigti modernų žydų istorijos muziejų? –
Šia prasme, manau, taip pat laikomės geriau, lyginant su situacija kad ir prieš keliolika metų, nekalbant apie ankstesnius periodus. Čia turiu galvoje ne tik žydų, bet ir kitų tautinių mažumų – lenkų, rusų, baltarusių, karaimų, totorių – reikalus.
Lietuvoje apskritai yra nemažai latentinio nepasitikėjimo mažumomis. Dar vieną mažumą paminėsiu, dėl kurios pastaruoju metu tenka kiek nerimauti – tai romai (čigonai). Didelė dalis Lietuvos visuomenės prieš juos nusiteikusi, tatai yra beprasmiška ir nereikalinga, reikia tą padėtį taisyti.
Kad ir lenkais. „Lenkai niekuomet neužmirš Vilniaus ir būtinai stengsis jį susigrąžinti“ – tokia, galima sakyti, visuotinė liaudies išmintis. Didelė dalis žmonių tuo tiki ir, deja, šiuolaikinė Lenkija tam suteikia pagrindą: vyksta kraštutinių dešiniųjų mitingai ir paradai Varšuvoje, kur garsiai kalbama apie Vilnių, apie Lvovą.
– Žydų šiuo metu turime labai mažai. Nors jų tarpe yra reikšmingų ir įtakingų žmonių. Kartais sunku pasakyti, ar būtinai žmogų reikia vadinti žydu; galbūt tai labiau žydų kilmės lietuvis. Vienas tokių buvo Leonidas Donskis. Deja, jo nebėra gyvo. Tokia, beje, yra ir Irena Veisaitė. Jei pagalvotume, da rmažų mažiausiai bent keletą atrastume.
Nekalbėdami apie žydus negalime objektyviai diskutuoti apie mūsų istoriją.
Visi šie asmenys turi mūsų kultūrai ir kasdieniniam gyvenimui teigiamo poveikio – tačiau jų nedaug. Žuvusiųjų per Antrąjį pasaulinį karą – nepalyginamai daugiau. Galima teigti, pati Lietuvos išvaizda dėl to pakito.