J. Lukšos – Daumanto metų projektas kol kas visuomenei mažai žinomas ir nelabai daug žmonių apie šį asmenį skaitė. Metai skelbiami Lietuvos žmonėms, todėl jiems turi būti paaiškinta kieno ir kodėl skelbiami metai, turbūt tik Lietuvos Seimo nariai puikiai žino Lietuvos istoriją.

Iki šios dienos turime tik oficialius paaiškinimus, kas buvo LAF ir oficialią J. Lukšos biografiją, patalpintą Lietuvos gyventojų ir genocido rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) tinklapyje, kur parašyta, kad J. Lukša buvo LAF aktyvistas.

Visa tai, kas mums tapo žinoma iš kauniečio p. Chaimo Bargman‘o pasakojimo, kurį skelbiame www.lzb.lt , turėtų būti apsvarstyta, gal sužinotume ir apie knygas, kuriose rašoma daugiau apie J. Lukšą-Daumantą,  ko mes dar nežinome.

Šiuo metu mes – GVF vadovai – Andrew Baker ir Faina Kukliansky liekame su ta pačia nuomone. LAF – oficialiai paskelbta antisemitine organizacija, todėl jos narys neturėtų būti tas asmuo, kurio vardu skelbiami metai.

Faina Kukliansky primena, kad viskas prasidėjo nuo A.Bakerio ir jos atviro laiško Seimo pirmininkui, sužinojus, kad 2021 metai jau paskelbti J. Lukšos – Daumanto metais. Informaciją apie šį žmogų nebuvo paprasta surasti, nes oficialiai tai dar nebuvo paskelbta, informaciją LŽB pirmiausia sužinojo iš JTA – Žydų Telegrafo Agentūros paskelbto teksto anglų kalba. Skelbimas buvo ir Izraelio spaudoje.

Todėl F. Kukliansky pabrėžia, kad Atviras laiškas pasirodė tada, kai žiniasklaida paskelbė apie Seime priimtą sprendimą. Apie Lukšos-Daumanto narystę LAF – Lietuvių aktyvistų fronte skelbė JTA.

Geros valios fondo pirmininkų Fainos Kukliansky ir Rabino Andrew Baker laiškas Seimo pirmininkui

Lietuvos žydų  (litvakų) bendruomenės tinklapis www.lzb.lt  kreipėsi į kaunietį Chaimą Bargmaną, gerai pažinojusį J. Lukšos-Daumanto šeimą ir paprašė papasakoti, ką jis žino apie J. Lukšą-Daumantą.

 Ch. Bargman‘as gimė Kaune žydų šeimoje, kurioje buvo šnekama jidiš, jis pats šia kalba šneka iki šiol. Jo mama ir senelė karui prasidėjus buvo įkalintos Kauno gete, po to nugabentos į Štuthofo lagerį, kur jas išlaisvino Raudonoji armija ir jos sugrįžo į Kauną.

Kaip atsitiko, kad Ch. Bargman‘as tyrinėjo Lukšų šeimą?

,,Priežasčių buvo nemažai,- sako Chaimas. Kai Lietuva atgavo Nepriklausomybę daug Kauno žydžių gavo pažymėjimus, kad jos buvo Štuthofe ir kreipėsi į tremtinių sąjungą, kad ji įformintų jų narystę.

Lukšos-Daumanto brolis Antanas pritarė, kad narystė būtų suteikta. Antanui teko būti sovietinio lagerio kaliniu ir iš jo sugrįžti“.

Chaimas Bargman‘as save vadina istoriku mėgėju, jo tyrinėjimo metodas – kalbėti su žmonėmis, jei įmanoma neieškoti archyvuose dokumentų. Tokiu būdu jis užmezgė gerus santykius su Antanu Lukša.

Kai Izraelio žurnale „Crime and Punishment“ pasirodė straipsnis apie lietuvius, kurie šaudė žydus, buvo parašyta ir apie Lukšą – Daumantą.

Vienas pirmųjų, paneigusių Lukšos-Daumanto dalyvavimą žydų žudynėse buvo Ch. Bargman‘as. Pasak jo, LAF-as neturėjo fiksuotos narystės, ,,todėl kalbant apie Lukšą, man nekilo jokių klausimų apie dalyvavimą LAF. Apie tai daug ir nekartą kalbėjau su Daumanto broliu Antanu, todėl  negaliu pasakyti, kad Lukša-Daumantas buvo LAF narys.

Juozas  Lukša-Daumantas jaunas pakliuvo į kalėjimą už atsišaukimų platinimą prieš sovietus, bet antrą karo dieną išsiveržė iš kalėjimo, susitiko su broliu Antanu ir jiedu išėjo pas tėvus į kaimą prie Veiverių. Dabar ten yra ženklas, stovi Lukšų sodyba. Po 3 savaičių J.Lukša grįžo į Kauną mokytis universitete.

Ch. Bargmana‘as pasakoja:

,,Lukša gyveno su savo pavarde laisvai ir buvo Vytauto Didžiojo universiteto prorektoriaus Barzdžiuko padėjėju, ruošė diplominį darbą, jam padėjo brolis Antanas. Manau, kad Daumantas nebuvo susijęs su žydais. Niekas negali patvirtinti, kad jis buvo LAF narys. Jokių LAF sąrašų nebuvo. Tegu Genocido centras tikrina. Aš tikrai nežinau.

Pasak Ch. Bargmano,  varbus faktas, kad Lukšos-Daumanto uošvė – Konstancija Bražėnienė – Pasaulio Teisuolė,  Nr.573,  vardas suteiktas 1970 m.

Juozas Lukša po karo tapo partizanu, išėjo į miškus, kovojo apie 2 metus, kol buvo nuspręsta jį išsiųsti į Vakarus. J. Lukša  perėjo į Lenkiją ties Kalvarija, užmezgė kontaktus ir grįžo atgal. Antrą kartą išėjo per Kaliningrado sritį jau ne vienas, ėjo su ginklu ir su kolega, slapyvardžiu Mažytis, jie pateko į Lenkiją, iš jos į Švediją. Amerikos žvalgyba nutarė Lukšą-Daumantą ruošti permetimui į Lietuvą. Jis pradėjo mokytis Prancūzijoje, Amerikos žvalgybos mokykloje.

Grįžęs į Lietuvą Lukša-Daumantas dirbo  Amerikos žvalgu. Jį atsiuntė su užduotimi perorientuoti partizanų likutį žvalgybai. Dabar šis reikalas yra išpūstas, sakoma, kad atsiuntė partizaninei veiklai vystyti, bet tai yra melas. Remiantis tuo melu, Lukša paskelbtas metų žmogumi, o iš tikrųjų jis buvo žvalgas. Jam reikėjo sukurti grupę, kad vykdytų Amerikos žvalgybos užduotis.

Apie tai sužinojo KGB,  buvo areštuotas jo radistas Kukauskas kuris suimtas papasakojo, kad bendradarbiauja su Lukša, nuo tada nuspręsta surengti susitikimą.

KGB operacijai buvo paskirtas tarybinis čekistas kaip Kukausko agentas ir kvietė Lukšą susitikti. Dar į tą susitikimą ėjo trečias žmogus, kurį partizanai vadino slapyvardžiu Lakštingala (jo pavardė Pečiulaitis). Einant į susitikimo vietą, tam čekistui kilo įtarimas, kad Lukša nujaučia, jog eina į žabangas, nes Lukša išsitraukė granatą. Kodėl jis išsitraukė, mes nežinome. Čekistas Lukšą nušovė, Lakštingala krito ant žemės ir išvengė žūties.

Tuo metu, po karo Lietuva ir kitos Baltijos respublikos buvo prifarširuotos ginkluotų tarybinių dalinių, Amerika norėjo žinoti informaciją, kokie tai daliniai. Lukša nesuspėjo sukurti grupės.

Radistas Kukauskas buvo suimtas, bet jis išsaugojo „kontrolinį leidimą“. Ką tai reiškia? KGB suėmė Amerikos radistą lietuvį ir norėjo jį pasodinti prie rakto, kad jis perdavinėtų tai, ką jam liepia. Kito pasodinti  tam darbui jie negalėjo, nes skirtųsi braižas ir būtų aišku, kad ten ne Kukauskas. Todėl prie rakto turėjo sėdėti rusų kontroliuojamas žmogus. Tokiu atveju radistai turėjo kontrolinį leidimą, tai trumpas niuansas, kuris parodo, kad radistas dirba priešo kontroliuojamas. Jis neišdavė „kontrolinio leidimo“ ir Amerikos žvalgyba žinojo, kad jis dirba KGB kontroliuojamas. Todėl nebuvo pasiųsta daugiau žvalgų. Kukauskas išvengė lagerio ir sulaukė Lietuvos Nepriklausomybės.“

 Šią istoriją  LŽB tinklapiui www.lzb.lt papasakojo kaunietis Chaim Bargman