Švenčionys – daugiakultūrinis kraštas, kuriame be lietuvių gyvena lenkų, rusų, baltarusių, žydų ir kitų tautybių žmonių.
Švenčionių žydų bendruomenė buvo atkurta 2013 m. Jai vadovauja energingas, neseniai septyniasdešimtąjį jubiliejų paminėjęs, Švenčionyse gimęs, Moisiejus Šapiro.
Švenčionių rajone tarpukaryje gyveno gausi žydų bendruomenė. Tai liudija jau vien tai, kad Švenčionyse tuo metu buvo 5 sinagogos.
Žydai įkūrė vaistažolių fabriką, turėjo miesto centre odos perdirbimo dirbtuves. Visose gamybos srityse reiškėsi žydų verslo žmonių pastangos, iniciatyva ir patyrimas.
Švenčionių ješiva, jewishgen.org
Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkė Bliuma Kac gimė 1913 m. Švenčionyse, mokslus tęsė Švenčionių žydų gimnazijoje. 1937 m. dešimčiai metų ištremta į sovietinį lagerį tolimon šiaurėn netoli Kamčiatkos ir Aliaskos, o vienerių metų dukrelė patalpinta į vaikų invalidų namus. 1956 m. Bliuma buvo reabilituota ir nuo to laiko apsigyveno Švenčionyse. Nuo 1990 metų Bliumai Kac norėjosi papasakoti apie žydų praeitį, tad jos prisiminimai pradėti publikuoti laikraštyje „Lietuvos Jeruzalė“, Oksfordo žurnale „Oksford Jidiš“, Niujorko žurnale „Jidiš kultur“ ir kt. 1996 m. ji buvo pakviesta į Oksfordo universitetą mokytojų seminarijos atidarymo proga. Paskutinis jos gyvenimo dešimtmetis buvo kupinas veiklos išsaugojant istorinę atmintį ateinančioms kartoms. Švenčionių miesto gyventojai gerai prisimena šią kuklią moterį, kuri visada skubėdama rasdavo laiko ją užkalbinusiam praeiviui.
Kadaise Moisiejus Šapiro prie bendruomenės veiklos prisijungė savanoriškai, aktyviai padėjo ir savanorystei skirto laiko neskaičiavo. Bliuma Kac tuomet užsiminė, jog Moisiejus turės tęsti pradėtus darbus. Moisiejus dėkingas už išreikštą pasitikėjimą ir sako, kad kiek dar duota gyvenimo, tiek dirbsiantis. Bliuma buvo jo patarėja, mokytoja. Moisiejaus iniciatyva prie namo, kuriame gyveno šviesi ir svetinga pirmoji Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkė kaip pagarbos ir atminimo ženklas buvo atidengta atminimo lentelė. Moisiejaus bendruomenei priklauso Švenčionių, Švenčionėlių, Pabradės, Visagino ir Ignalino rajonai. Nedaug jau liko šiuose kraštuose gyvenančių žydų. Ir jaunimo nėra. Vis gi jau 4-ta, 5-ta karta, emigracija, mišrios santuokos, mažai kas puoselėja žydiškąsias tradicijas ir kultūrą. Bet Moisiejus nenuleidžia rankų: nuolat lanko ir rūpinasi bendruomenei priklausančiomis šeimomis, kartu švenčia tradicines žydiškas šventes. Kartu su rajonų mokyklomis nepailsdamas organizuoja Holokausto atminties minėjimus, Holokausto aukų pagerbimo renginius žydų masinių žudynių vietoje. Bendruomenės pirmininkas džiaugiasi abipusiai naudingu, glaudžiu bendradarbiavimu su Tautinių mažumų departamentu, Švenčionių, Visagino, Iganalinos miestų savivaldybėmis.
“Visuomet sulaukiu rajonų merų palaikymo,- sako Moisiejus. Turiu daug planų ir matau prasmę savo darbe. Tuomet atrodo, kad ir nėra labai sunku”.
Moisiejus yra ir užkietėjęs žvejys ir kulinaras. Čia jo šeimos receptas. Gaminti gefilte fiš (jidiš) – įdarytą karpį ar lydeką jis išmoko iš savo mamos Polinos, o ją litvakiškų patiekalų mokė Hana iš Pabradės. Vaikystės patiekalus Moisiejus prisimena puikiai. Svarbiausi patiekalai žydų švenčių proga būdavo sultinys su maca kneidelach. Jei macos kukulių likdavo, kitą dieną mama juos apkepdavo ant keptuvės ir jie būdavo dar skanesni.
Dabar geresnis gyvenimas nei buvo, bet anksčiau buvo linksmesnis,
– savo greitakalbę baigė Moisiejus Šapiro.
#MūsųBendruomenės #OurCommunities #CoalitionBuilding #AtmintisAtsakomybeAteitis
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje 2020m.