Nuotraukoje Gedimino ir Kauno gatvių sankirta. Matosi žydų namai, parduotuvės ir viešbutis. Nuotrauka iš Kupiškio etnografijos muziejaus archyvo.
Aušra Jonušytė, Kupiškio etnografijos muziejaus istorikė
Kupiškio politiniame ir visuomeniniame gyvenime svarbią vietą užėmė žydų organizacijos, siekusios skleisti žydų tautinę kultūrą, auklėti dorus ir naudingus Lietuvos valstybei piliečius.
Rinkimai į valsčiaus tarybą
Tarpukariu Kupiškio žydų bendruomenė ne tiktai užsiėmė prekyba, verslais ir amatais, bet ir aktyviai įsijungė į visuomeninį ir politinį gyvenimą, ėmėsi kurti ir dalyvavo religinių, kultūrinių, švietimo organizacijų veikloje. 1924 metais per rinkimus į Kupiškio valsčiaus tarybą žydai iškėlė savo kandidatus. Į jų pateiktą sąrašą buvo įrašyti 3 krautuvininkai, 2 pirkliai. mokytojas, kepurininkas ir tarnautojas (kol kas jų pavardžių dar neteko užtikti).
Per rinkimus į valsčiaus tarybą žydai gavo 6 vietas iš 48. O daugiausia už juos balsavo antrojoje apylinkėje, į kurią įėjo Kupiškio miestelis. Per pirmą valsčiaus tarybos posėdį žydai buvo išrinkti į sanitarinę, butų, valsčiaus atstatymo, ūkio komisijas ir į komitetą žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę paminklui Panevėžyje pastatyti. Lipa Furmanovskis pateko į valsčiaus revizinę komisiją.
1936 metais Kupiškio seniūnu išrenkamas Noachas Jachilevičius, juo išbuvęs iki Lietuvai skaudžių ir permainingų 1940 metų.
Gaisrininkų draugija
Labai svarbus ir įsimintinas įvykis buvo Kupiškyje 1913 metų vasario 23 dieną – tada įsteigta savanorių gaisrininkų draugija. Šios draugijos steigėjai buvo turtingesni Kupiškio miestelio gyventojai žydai. Pirmuoju jos pirmininku išrenkamas gydytojas Jakovas Gurvičius. Vėlesniais metais vadovauja J. Lukoševičius.
1925 metų rugpjūtį senuosius Kupiškio gaisrininkų vadovus pakeičia nauji žmonės. Jos pirmininku išrenkamas J. Čečiškinas, vicepirmininku tampa Benjeminas Mejerovičius, iždininku Nochimas Šmidtas. vėlesniais metais buvęs ir Lietuvos tautininkų sąjungos Kupiškio skyriaus valdybos nariu. Sekretoriaus pareigos atitenka J. Žalnieriūnui.
. Kupiškio savanorių gaisrininkų draugijos iždininkas ir Lietuvos tautininkų sąjungos Kupiškio skyriaus valdybos narys Nochimas Šmidtas. Nuotrauka iš Jadvygos Piligrimienės albumo.
Kupiškio etnografijos muziejaus archyvas veikusi draugija iki rugsėjo mėnesio turėjo 178 narius. Tarp jų buvo nemažai žydų tautybės Kupiškio gyventojų. 1933 metais Kupiškio savanorių gaisrininkų draugijai vadovauja Noachas Jachilevičius, vicepirmininku išrenkamas Hilelis Muzikantas, kasininku – Isakas Veicas. Vėliau jie dar kelerius metus užėmė vadovaujamus postus Kupiškio savanorių gaisrininkų draugijoje. Įdomu tai, kad 1939 metų sausio 1 dienos duomenimis, narių pagal tautybę lietuvių buvo 112, žydų – 32 žmonės.
Kupiškio gaisrininkų kuopa. 1930 m. liepos 8 d. Nuotrauka iš Kupiškio etnografijos muziejaus archyvo.
Kovotojų už Lietuvos laisvę ir jaunuomenės draugijos
Veikė „Žydų karių dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, Kupiškio skyrius“, įregistruotas 1933 metais. Skyriaus nariais galėjo tapti buvę kariai ir žydai šauliai, prisidėję prie Lietuvos išvadavimo, ir taip pat žydai, dalyvavę Klaipėdos sukilime. Skyriaus veikloje dalyvavo Noachas Jachilevičius, Greinam Birgeris, Dovidas Kacevas, Orelis Bodas, Berėlis Kanas, Abromas Reznikovičius, Leizeris Margolis ir kt.
Dokumentuose minimi net trys skyriaus steigimo organizatoriai: Abromas Menkinas, Noachas Jachilevičius ir Greinam Birgeris. Minėta visuomeninė organizacija 1939 metais įsteigė viešą biblioteką, sudarytą iš dailės ir literatūros knygų lietuvių ir hebrajų kalbomis. Bibliotekos vedėju sutiko būti Samsonas Fainbergas.
Kupiškyje įsikūrė Lietuvai talkinti pasiruošusi visuomeninė organizacija Lietuvos žydų jaunuomenės draugijos „Berit Kanajim“ Kupiškio skyrius, įregistruotas 1933 metais, akcentavęs būtinybę skleisti žydų tautinę kultūrą, auklėti dorus ir naudingus Lietuvos valstybei ir žydų tautai piliečius. Aktyviausi ir žinomi kupiškėnai tapo valdybos nariais. Tai laikrodininkas Aronas Prėsas, šaltkalvis Motelis Ilovičius, siuvėjos Nachamė Fridmanaitė ir Chiena Birgeraitė, krautuvininkė Chaja Pinskaitė.
Dalis žydų gyvenamųjų namų ir parduotuvių Vytauto gatvėje Kupiškyje. Apie 1939–1940 metus. Nuotrauka iš Kupiškio etnografijos muziejaus archyvo.
Švietimo ir sporto draugijos
Kupiškio žydų bendruomenėje švietimui didžiausią įtaką turėjo Lietuvos žydų švietimo draugija. Jos tikslas buvo padėti žydams įgyti bendrą ir profesinį išsilavinimą, kelti žydų kultūrą. Toji draugija Lietuvoje veikė nuo 1925 iki 1940 metų, kai jos veikla buvo uždrausta. Kupiškio skyrius įsteigtas 1927 metais. Ji miestelyje buvo atidariusi pradinę žydų mokyklą su dėstoma jidiš kalba, tačiau nesant pakankamam finansavimui, mokykla suvalstybinta, o pati organizacija nustojo veikusi 1937 metais.
Kupiškyje veikė pagrindinių sportinių organizacijų padaliniai, t.y. „Hapoel“ ir „Makabi“. Šių draugijų tikslai buvo rūpintis doru tautiniu, dvasiniu ir fiziniu auklėjimu, skaityti paskaitas apie sportą, rengti sportui skirtas šventes. „Makabi“ draugija iš pradžių kūrėsi kaip sionistų sporto organizacija ir tik vėliau išaugo į nepriklausomą sporto draugiją. Apie organizaciją yra užsimenama Kupiškio vidurinės mokyklos sportininkų „Vyčio“ kuopos laikraštėlyje.
Aktyvesnė buvo Lietuvos žydų skautams remti draugija. Jos tikslas ugdyti per skautų nuostatas dorus piliečius, atsidavusius Lietuvai. Kupiškio skyrius priklausė „Hašomer Hacair“, Panevėžio rajono skyriui, įsteigtas 1930 metais pradžioje turėjo 24 narius.
Kupiškyje tarp žydų tautybės gyventojų veikė apie 19 įvairių visuomeninių organizacijų. Kai kurių veikla nebuvo labai aktyvi. Nepaisant to, išsilavinusi Kupiškio žydų karta, kuri siekė savo kultūros ir religijos puoselėjimo, dirbo Lietuvai, nors ir mąstydama apie savo valstybę Palestinoje.
Rašant straipsnį, naudotasi Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentais ir Simono Jurkštaičio straipsniu „Kupiškio žydų bendruomenės istorija iki Antrojo pasaulinio karo“ iš 2016 m. leidinio Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“.