„Klausk „BERNARDINŲ“: ar redakcija išlieka nepriklausoma, rašydama apie žydų Lietuvoje istoriją?

„Klausk „BERNARDINŲ“: ar redakcija išlieka nepriklausoma, rašydama apie žydų Lietuvoje istoriją?

Nuotraukos autorius Karolis Kavolėlis/BFL Baltijos fotografijos linija

Bernardinai.lt

Primename, kad tai – kassavaitinė rubrika, su kuria bandome atsakyti į Jums įdomius ir rūpimus klausimus. Džiaugiamės, kad sulaukiame vis daugiau elektroninių laiškų – o šios savaitės tema susijusi su mūsų redakcijos darbu.

Juozapas Pričinas: „Teko girdėti apie tai, kad „Bernardinai.lt“ ir „Geros valios“ žydų paramos fondą sieją glaudūs ryšiai ir gaunate iš jų paramą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, ar nemanote, jog turėtumėte taikyti sau griežtesnius etikos standartus ir susilaikyti nuo tekstų publikavimo klausimais, susijusiais su lietuvių tautos vaidmens žydų holokauste vertinimu? Tuo labiau kad „Geros valios fondas“ skyrė 10 tūkst. eurų Rūtos Vanagaitės knygos apie Holokaustą leidybai. Klausimas kilo skaitant „Bernardinai.lt“ publikuotą Sergejaus Kanovičiaus tekstą.“

Į klausimą atsako „Bernardinai.lt“ vyriausioji redaktorė Rosita Garškaitė

Rosita Garškaitė. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka

„Mielam skaitytojui teisingai teko girdėti, kad „Bernardinai.lt“ yra gavę lėšų iš „Geros valios fondo“ (oficialiai – viešoji įstaiga „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas“, plačiau skaitykite čia). 2019 m. su sostinės savivaldybe šis fondas kofinansavo projektą „Neužmiršti“ apie žydų kūrėjų, tokių kaip Rafaelis Chwolesas, Abraomas Suckeveris, Samuelis Bakas, Grigorijus Kanovičius, Abraomas Karpinovičius, Vilnių, 2017 m. finansavo projektą „Mūsų litvakai“ (videopasakojimai apie Molėtų, Kėdainių, Šeduvos žydus, litvakų Kauną).

Esame dėkingi fondui už finansinį indėlį, kurio dėka galėjome kurti geriau litvakų paveldą pažinti padedančias, kokybiškas ir nesenstančias publikacijas. Ar tai vadintina „glaudžiais ryšiais“? Juokaujant galima sakyti, kad su tam tikromis organizacijomis, pavyzdžiui, Lietuvių katalikų religine šalpa ar Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondu esame dar „glaudžiau susiję“, nes bendradarbiavimo laikotarpis kur kas ilgesnis, įgyvendinta kur kas daugiau projektų. Prisimintina, kad tik iš skaitytojų paramos dienraštis išgyventi negalėtų. Pastaruoju metu beveik pusę visų „Bernardinai.lt“ pajamų sudaro projektinis finansavimas.

Panašu, kad klausimą uždavęs skaitytojas dėl minėto finansavimo įžvelgia interesų konfliktą, publikuojant tekstus apie lietuvių vaidmenį Holokauste. Galiu patikinti, kad „Geros valios fondas“ publikacijų turiniui įtakos jokiu būdu nedarė. Už gautas projektines lėšas atsiskaitoma iš anksto numatytu skaičiumi turinio vienetų, teikiamos ataskaitos, tuo bendradarbiavimas ir pasibaigia.

Taip pat klausta dėl „Geros valios fondo“ skirtų pinigų Rūtos Vanagaitės knygos leidybai. Svetimus pinigus skaičiuoti ir sprendimus komentuoti, net jei jie visuomenėje vertinami nevienareikšmiškai, būtų nekorektiška.

Dar minėtas komentaras, kurio autorius – Sergejus Kanovičius, rašytojas, Dingusio Štetlo muziejaus projekto Šeduvoje iniciatorius ir vadovas. Džiaugiamės, kad kartkartėmis jis dalijasi savo įžvalgomis su „Bernardinai.lt“ skaitytojais, praturtindamas Lietuvos viešąją erdvę savo unikaliu balsu. Autorius rašo apie tai, kas jį Lietuvos politikoje ir visuomenėje skaudina. Žinoma, kad mieliau temomis, apie kurias rašo S. Kanovičius, patylėtume, paliktume kontroversiškus praeities veikėjus ir įvykius ramybėje, nes toks pokalbis reikalauja išlįsti iš savojo „atminties geto“, įsiklausyti į kitas perspektyvas, atjausti kitas visuomenes grupes. Neretai karo, Holokausto, tremčių, politinės priespaudos patirtys vadinamos kolektyvinės atminties randais ar žaizdomis, bet iš tiesų tai tikrų tikriausios kolektyvinės traumos, po kurių greitai ir lengvai neatsigaunama, jų padariniai ilgalaikiai.

Kaip rašė lenkų poetas ir eseistas Adamas Zagajewskis įvade knygai apie 1918 m. žydų pogromą Lvove, įžengus lenkų kariuomenei: „Ant kieto, nepatogaus mūsų bendros atminties vagono suoliuko, vagono, kuris šuoliuoja į ateitį greičiau nei Gogolio žirgai, vietos šalia garbės gali atsirasti tik tiesai, tik padorumui, tik teisybei.“ „Bernardinai.lt“ siekia prisidėti, kad Lietuvos viešojoje erdvėje rastųsi vietos tiesai ir padorumui ant to mūsų kolektyvinės atminties suoliuko.

Turite klausimų apie religiją, kultūrą, visuomenę, mūsų redakciją ar kitas temas, kuriomis domimės? Rašykite adresu simonas.bendzius@bernardinai.lt!

Projektas „Mūsų litvakai“:

Holokaustas Šeduvoje: blogis neįsivyrauja iš karto

Litvakų Kaunas: nuo tarpukario iki šiandienos

Ich bin Keidaner

Turtinga, bet tragiška Molėtų žydų istorija

Nevaikiškas vaiko dienoraštis iš Vilniaus geto

Projektas „Neužmiršti“:

„Kad buvęs gyvenimas nebūtų užmirštas“

Abraomas Suckeveris. Kultūros šviesa Vilniaus geto tamsoje

Laikinumo metraštininko Rafaelio Chwoleso Vilnius

Vilnius, nutapytas Samuelio Bako

Neužmirštas Grigorijaus Kanovičiaus Vilnius

Neužmirštas pasaulio tautų teisuolių Vilnius

Skulptorius R. Kvintas – daugiakultūrio Vilniaus puoselėtojas