Pasakojame apie Lietuvos žydų bendruomenes Lietuvoje ir pristatome  Panevėžio žydų gerąją patirtį prisidedant prie gimto miesto istorijos išsaugojimo bei bendruomeniškumo puoselėjimo.

Panevėžio žydai – integrali miesto bendruomenės dalis, per kelis šimtmečius įnešusi didžiulį įnašą į miesto ekonomiką, kultūrą ir minties raidą. Iki šių dienų išlikusi nedidelė, bet aktyvi Panevėžio žydų bendruomenė bei jos pirmininkas Gennady Kofman, memorialo pastatymo idėjos autorius, didžiuojasi per daugelį metų įdėtomis pastangomis informuojant visuomenę apie sunaikintą Panevėžio mieste žydų kultūrinį paveldą, senųjų žydų kapinių sutvarkymo svarbą bendradarbiaujant su miesto valdžios institucijomis, telkiant pasaulio Litvakų bendruomenės narius, renkant lėšas žydų kapinių memorialo Atminties skvere sukūrimui.

Panevėžio mieste, Sietyno gatvėje nuo 17 a. amžiaus buvusiose žydų kapinėse buvo laidojami žydai miestelėnai, pramoninkai, verslininkai, mokytojai, gydytojai, žuvę žydai kariai savanoriai, specialioje atskiroje kapinių vietoje buvo laidojami rabinai.

1955 m. kapinės buvo uždarytos, tačiau jau 1966 metais buvo priimtas sprendimas kapines likviduoti taip parodant nepagarbą mirusiesiems bei Holokausto baisumus išgyvenusiems likusiems gyviems negausios žydų bendruomenės nariams.

Dalis antkapinių akmenų buvo panaudoti dekoratyvinei sienai įrengti kuomet buvo statomas Panevėžio dramos teatras, dalis antkapių buvo parduodami kaip statybinė medžiaga. Likviduotose kapinėse įsteigtas Sietyno skveras, kuriame nuo 1980 metų stovėjo skulptoriaus A. Pajuodžio skulptūra „Vėžys“ ir veikė fontanas. 1991 metais kapinių rytinėje dalyje pastatytas paminklinis akmuo (arch. Gintautas Survila). 1992 metais atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę šalia kapinių gyvenantys lietuviai panevėžiečiai kreipėsi į miesto valdžią su prašymu iš buvusių žydų kapinių iškelti skulptūrą „Vėžys“. Prašymas buvo išklausytas.

1998-ųjų rugsėjį, pažymint žydų genocido dieną, Panevėžio žydų bendruomenės bei miesto savivaldybės rūpesčiu Kurganavos miškelyje, laikantis žydų tradicijų, buvo užkasti mirusiųjų tautiečių išlikę antkapių akmenys.

Tik 2009 metais, po daugiau nei 10 metų aktyvios veiklos, Panevėžio žydų bendruomenės bei jos pirmininko Gennady Kofman pastangomis, bendradarbiaujant su Panevėžio miesto savivaldybe, sulaukus pritarimo bei finansinės paramos iš Pasaulio Litvakų fondo, “Amerikos fondo Lietuvos ir Latvijos žydams paremti“, Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės bei rėmėjų:  dr. Keith Kaye šeimos, dr. Charles B. Nam, Hovard ir Esther Margol, Michael Levy, Jenne Stutman, Martin Schaffel, Dan ir Janice Jacobs, panevėžiečio verslininko Jurij Grafman kilnaus poelgio dėka Atminties skvere (buv. Sietyno) buvo pastatytas memorialas Liūdinti žydų motina mirusiųjų atminimui (arch. Valdas Klimavičius, skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša).

Pasak Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, žydų kapinių vietų išsaugojimas ypač svarbus, atsižvelgiant į didėjantį pasaulyje antisemitizmą, taip pat skirtas jaunų žmonių švietimui. Kapinės, ar jų atminimo vietos dažnai yra paskutiniai apčiuopiami įrodymai apie šimtmečius Europos mietuose ir kaimuose, kuriuos sunaikino Holokaustas, gyvenusius žydus.

Atminties skvero įamžinimas – tai Panevėžio žydų bendruomenės bei jos pirmininko sėkmės istorija, kuomet glaudžiai ir sistemingai bendraujant su miesto valdžios institucijomis, reiškiant pilietinę poziciją tautinių mažumų paveldo išsaugojimo klausimais viešojoje erdvėje, telkiant ir informuojant pasaulyje išsibarščiusius tautiečius, galima pasiekti laukiamo rezultato.

#MūsųBendruomenės #OurCommunities #CoalitionBuilding  #AtmintisAtsakomybeAteitis

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą “Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje  2020m.