Izraeliečiai pradėjo švęsti Nepriklausomybės dieną, sveikindami medicinos personalą. Deglų uždegimo ceremonija vyksta be auditorijos, pagerbiami gydytojai, slaugytojos ir savanoriai, kovojantys su virusu; atšaukta daugybė fejerverkų; oro pajėgų lėktuvai skraido virš ligoninių. Lakūnas nufilmavo visą vaizdą, dėkodamas medikams už jų 24 val. įtemtą darbą kasdien.
Nepriklausomybės dienos šventinė ceremonija, minint 72 metus nuo Izraelio šalies įkūrimo, surengta be didelės minios dėl koronaviruso apribojimų, nes izraeliečiai buvo priversti švęsti namuose.
Nuotraukoje:Izraelio vėliavos puošia gyvenamąjį namą Jeruzalėje 72-osios Izraelio Nepriklausomybės dienos proga, 2020 m. Balandžio 29 d. („The Times of Israel“.)
„Mes niekada nešventėme tokios Nepriklausomybės dienos. Mes fizine prasme esame toli vienas nuo kito, bet niekada nebuvome artimesni “, – vaizdo įraše kalbėjo ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, girdamas medicinos personalą ir saugumo pajėgas, kurios laikosi taisyklių. „Ateis diena, kai apsikabinimai grįš … Bet mes dar negalime to daryti, nes pandemija vis dar čia”, – sakė jis vaizdo įraše prieš deglų įžiebimo ceremoniją.
Uždegdamas fakelą Nepriklausomybės dienos išvakarėse surengtoje ceremonijoje Kneseto spykeris Benny Gantzas kalbėjo apie šalies vienybę, sakė, kad izraeliečiai turi pasiruošti dar sunkesnėms dienoms, ragino sukurti „naują moralinį šalies veidą“.
Minint 72-ąją Nepriklausomybės dieną, reiktų prisiminti, kad Izraelio valstybę kūrė, už ją kovojo, stiprino daug Lietuvos žydų. Prisiminkime, kad Lietuvoje 20amž. pradžioje gyvavo stiprus sionizmo judėjimas, nemažai žydų suspėjo išvykti Izraelį, dar iki oficialiai paskelbiant jį žydų valstybe. Po Holokausto, sovietinėje Lietuvoje žydai negalėjo legaliai išvykti, nors nemažai jų sugebėjo išbėgti per Lenkiją. Likusieji svajojo ir laukė, kada jiems bus leista repatrijuoti į išsvajotą žydų žemę. Apie 1970 metus prasidėjo Lietuvos žydų persikėlimas į Izraelį, išvyko daug išsilavinusių, įvairių profesijų žmonių, kuriuos Izraelyje iki šiol vadina elitu.
Izraelio miestai atšaukė Nepriklausomybės dienos šventinius fejerverkus. Dauguma merų panaikino kasmetinę šventinę tradiciją, pareikšdami norą taupyti lėšas ir vengti minios žmonių. Didieji miestai, įskaitant Tel Avivą, Aškeloną, Bat Yamą, Rishoną Lezioną, Ramatą Ganą ir kitus, pareiškė atsisakantys fejerverkų šiais metais. Rishon Lezion meras Raz Kinstlichas priėmė sprendimą, kad pinigai, kurie būtų skirti už fejerverkus, bus skirti kompiuteriams įsigyti, kurių trūksta Izraelio šeimoms.
72-ąją Nepriklausomybės dieną Izraelio gyventojų skaičius siekia 9,2 mln. Valstybės Statistikos biuras skelbia, kad nuo praėjusių metų šalyje padaugėjo 171 000 gyventojų; Izraelyje gyvena 74% žydų, 21% arabų; Tikimasi, kad 2048 m. Izraelio šimtmečio proga gyventojų skaičius pasieks 15,2 mln.
Per praėjusius metus gimė 180 000 kūdikių, mirė 44 000 žmonių ir 32 000 žmonių įmigravo iš diasporos. Izraelio statistikos biuras (CBS) apibūdino Izraelį kaip „jaunos populiacijos šalį“. Šiuo metu čia gyvena beveik 950 000 vaikų iki 4 metų amžiaus. Maždaug 28% gyventojų yra 0–14 metų, o 12% – 65 metų ar vyresni. Kiekvienas žydas, atvykęs iš kitos šalies, gali tapti Izraelio piliečiu.
Tarp žydų gyventojų 78% yra gimę Izraelyje. Nuo šios valstybės įkūrimo 1948 m. į šalį imigravo 3,3 mln. žmonių, 44% jų atvyko 1990 m. 1948 m. Izraelyje gyveno tik šeši procentai 11,5 milijono pasaulio žydų. Šiandien 45% iš 14,7 mln. pasaulio žydų gyvena žydų valstybėje. 2020 m. penkiuose didžiausiuose pagal gyventojų skaičių miestuose gyvena daugiausiai žydų: Jeruzalė (936,047), Tel Avivas-Jaffa (461 352), Haifa (285 542).