Lietuvos Seimas 2020-uosius paskelbė iškilaus XVIII amžiaus išminčiaus, kultūros atstovo Elijo ben Saliamono Zalmano (Vilniaus Gaono) ir Lietuvos žydų metais. Ši sukaktis taip pat įrašyta į 2020–2021 metų  UNESCO minimų sukakčių sąrašą. Balandžio 23d. minime, 300-ąsias Vilniaus Gaono metines.

Vilniaus Gaoną mokslininkai pripažino geriausiu Talmudo žinovu Rytų Europos žydų istorijoje. Jis taip pat laikomas rabinistinio judėjimo prieš chasidizmą tėvu ir svarbiausiu Rytų Europos žydų rabinistinio švietimo pirmtaku. Gaoną ir jo sekėjus – mitnagedus judėjai vadina švietimo šaukliais.

Nepaprastas Gaono domėjimasis įvairiomis tiksliųjų mokslų šakomis ir jo publikacijos geometrijos, astronomijos ir geografijos temomis buvo dažnai minimi kaip tolesnės Haskalos ( apšvieta) raidos Rytų Europos nuojautos ženklai bei įrodymas, kad jis skatino daugelio akademinių sričių plėtrą, galiausiai tapdamas švietėjiško judaizmo simboliu, – rašė Alanas Nedleris –  religijos studijų emeritas profesorius ir buvęs žydų studijų programos direktorius JAV.

 

Gaono, kaip ypač ryškaus, įvairiapusio mokslininko ir nepaprastai apsišvietusio savo laikmečio Lietuvos žydų rabino paveikslas ne tik išliko iki mūsų dienų – jį papildė daugelis jo mokinių bei sekėjų, o daugiausiai rabinistiniai chasidizmo priešininkai, t.y. mitnagedai.

YIVO sudarytoje Rytų Europos žydų enciklopedijoje rašoma, kad Vilniaus Gaonas (dar žinomas kaip santrumpa GRA – Gaon Rabbi Eliyahu) buvo dvasios milžinas, pavyzdys kartų kartoms, įkvėpimo šaltinis bei centrinė figūra Lietuvos žydų kultūroje.

Eliyahu ben Saliamonas Zalmanas (1720-1797) gimė rabinų šeimoje, mokėsi chedere (religinė pradinė mokykla), studijavo Torą su savo tėvu. Būdamas 7 metų, jis buvo išsiųstas mokytis į Kėdainius ( Keydan) pas rabiną Moshe Margoliot. Netrukus po to pradėjo savarankiškai mokytis, o būdamas 18 metų išvyko iš Vilniaus klajoti po Lenkijos ir Vokietijos žydų bendruomenes.

Grįžęs į Vilnių, Eliyahu užsidarė namuose ir skyrė savo energiją Toros studijoms. Jo studijas rėmė vietos žydų bendruomenė,  jis tęsė mokslų kelią visą savo gyvenimą.

Rabinas, rašytojas Elijah J. Schochet yra rašęs, kad Lietuvos žydų būdas, jų išskirtinumas – Vilniaus Gaono palikimas.

Maža ir skurdi Lietuvos žydų bendruomenė toli gražu pralenkė savo bendratikius iš didesnių ir labiau pasiturinčių kraštų. Ji išugdė puikius rabinistinius mokslininkus, išprususius pasauliečius, gausiai leido literatūrines publikacijas, jos kultūriniai nuopelnai – įvairiapusiai.

Vilniaus Gaono mokymo galia, požiūris į mokymąsi padarė didelę  įtaką ješivų judėjimui, tai pripažįstama seniai. Niekas neužginčytų, kad Gaono palikimas padėjo Vilniui tapti Toros centru 1802m.

Po Gaono mirties praėjus 50-čiai metų, pirmasis Gaono sekėjas ir dvasinis įpėdinis Chaimas iš Voložino (1749-1821) įkūrė ješivą Voložine, sekdamas Gaono priesaku ir įkūnijo daugelį jo religinių ir pedagoginių  įsitikinimų.

Lietuvoje buvo daug ješivų  su musaro judėjimais (religinis dorovinis judėjimas)  , o tai yra grynai lietuviškas reiškinys. Ir nors jis užgimė praėjus pusei šimto metų po Gaono mirties, dvasinė šio judėjimo geneologija irgi prasideda Gaonu.

Pirmasis ir pagrindinis principas skelbia žinojimo viršenybę, pagrįsta Toros studijomis. Lietuvos žydai buvo tvirtai įsitikinę, kad ,,žinojimas daro žmogų žmogumi ir žydą žydu“. Tai yra tiesioginis Gaono palikimas, padėjęs nutiesti Lietuvai kelią į neginčijamo Toros studijų centro sostą.

,,O tai lėmė stereotipinės litvako asmenybės atsiradimą, su būdingu racionalumu ir intelektualumu, meile žinioms ir jų troškimu, proto disciplina ir savarankiškumu, uždarumu ir emociniu susitvardymu, kuklumu ir individualumu, etiniu jautrumu…kitaip tariant, visais žodžiais apibūdinančias litvako bruožus“,- rašo amerikietis rabinas, rašytojas Elijah J. Schochet.

Apie tikrąjį religingumą Gaonas sprendė ne pagal religinių normų laikymosi griežtumą ar ritualinių drabužių puošnumą, bet pagal dėmesį Toros studijavimui. Gaono žodžiais tariant, ,,vienintelė micva (religinis priesakas paremtas Tora,gerai atliktas darbas) , pranokstanti visas kitas micvas, yra Toros studijos“. Gaonas tvirtino, kad kiekvienas žmogaus įsisamonintas Toros žodis prilygsta visoms jo atliktoms  micvoms.

Rabinas Josifas Ber Soloveičikas iš garsios Soloveičikų rabinų dinastijos (1820–1892) rašė, kad ,,Gaonas neleido tuščiai laiko  giesmėms ir Dievo gyrimui. Toros išmanymas – štai švenčiausia ir labiausiai pakylėjanti tarnystė. Jis tarnauja Kūrėjui, atskleisdamas halachos (teisė, reglamentuojanti visą žydų gyvenimą) paslaptis, narpliodamas sunkumus ir spręsdamas Talmudo uždavinius, Toros studijos yra jo siekimų tikslas ir visa ko pagrindas. Anot Gaono, ,,Tora žmogaus sielai it lietus dirvai.“

Iš pirmo žvilgsnio Toros ir lietaus analogija atrodo tiesmukiškai paprasta. Lietus palaiko gyvybę, o Tora palaiko žydišką gyvenimą. Puikus pamokslas,  ir tiek.

Tačiau Gaonas stulbinančiai vysto šį pamokslą. Jis įspėja, jog taip, kaip lietus prikelia gyvybei visa, kas žemėje pasodinta – maistingiausius augalus kartu su nuodingomis piktžolėmis,- taip ir  Tora sukelia visa, kas buvo pasodinta žmogaus sieloje. Jei žmogaus siela kilni. Toros studijavimas dar labiau sukilnins, o nuožmi, niekinga, netašyta siela studijuojant Torą, taps dar nuožmesnė ir niekingesnė. Sielą Toros studijavimui reikia rengti ne mažiau rūpestingai nei dirvą lietui. Antraip blogai parengtas ir netikusiai lavinamas protas tik iškraipys tikrąją Toros prasmę ir išniekins jos mintį. Štai kur  link Gaonas pasuka Toros ir lietaus palyginimo komentarą. Deramas pasirengimas yra gyvybiškai svarbus.

Gaonui pasirengimas Toros studijoms prasidėjo nuo nuodugnaus susipažinimo su teisiniais Talmudo dokumentais, ir tik šitai žinodami, galime geriausiai suprasti tą didžiulį intelektualinį Gaono savarankiškumą, kurį liudija jo halachiniai raštai. Gaonui labai rūpėjo ne griežtumas ar atlaidumas, bet klausimas, ar pirminiai teisės šaltiniai yra teisingai interpretuojami.

Gaonas akcentavo, kad studijoms reikalinga emocinė ramybė, racionalus intelektualus gebėjimas mąstyti, o ne džiūgaujantis jausmingas religinio bendravimo ar ekstazės būsenų sukėlimas, kuris tik suardytų proto darną, kuri būtina studijuojant Torą.

Lietuvos ješivų taisyklė – būtinai atskirti ,,minties grynumą“ ir intelektą nuo ,,sielos galių“, siekiant, kad išliktų tiesa.

Eliyahu ben Saliamono Zalmano darbų rinkinys 2019m. įtrauktas į UNESCO programos ,,Pasaulio atmintis“ Nacionalinį registrą.

 

Parengta pagal rabinų straipsnius.