Autorė Ruth Reches 
Turbūt dažnas žino dainą “Dance me to the End of Love”, kūrinį, 1984 metais parašytą legendinio žydo dainininko Leonardo Coheno. Daugeliui tai – įsimylėjėlių daina, kurioje melodijos balsų jausmingumas pakelia iki dangaus arba nuleidžia iki pat bedugnės krašto. Tačiau šios dainos potekstė pačiam Leonardui Cohenui kitokia: ši daina – himnas mirčiai.
Pirma dainos eilutė “Dance me to your beauty with a burning violin” išvertus reiškia “šokdink mane su savo grožiu, su degančiu smuiku”.
Kai koncentracijų stovyklose atrinktus kalinius vesdavo žudyti, kalinių grupė grodavo smuikais, kad muzika užgožtų žudomų žmonių riksmus. Grojama klasikinė muzika ištrindavo ribą tarp grožio ir bjaurasties, tarp gyvenimo ir mirties.
Žinant šios dainos parašymo aplinkybes galima įžvelgti ir kitų mirties/ anapusybės ženklų: „Dance me through the panic ’til I’m gathered safely in“ („šokdink mane per paniką kol saugiai susikaupsiu), „Dance me to the children who are asking to be born“ (šokdink mane pas vaikus, kurie prašosi gimti).
Ši daina – atminimo balzamas, neleidžiantis pamiršti kankinimų, kuriuos išgyveno milijonai žmonių, ir visų tų, kurie žuvo nacių krematoriumuose.
Ši daina – priešnuodis žmogaus žiaurumui, duoklė žuvusiems.
Daugiau apie dainos „Dance me to the End of Love“ istorines aplinkybes:
https://collections.ushmm.org/search/catalog/pa10008