Sausio 28 dieną Užsienio reikalų ministerija kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė surengė Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimą. Čia pateikiama Marko Petuchausko, išgyvenusio Holokaustą teatrologo, menotyrininko, habil. humanitarinių m.dr. prof. kalba, pasakyta pilnutėlėje URM salėje gausiai susirinkusiems diplomatams ir žydų bendruomenės atstovams.
Vilniaus geto vartai
Turbūt labiausiai negausus yra būrelis išlikusių buv. Vilniaus geto kalinių. Priklausydamas jam, pagalvojau, kad geriausia būtų čia pasidalinti su susirinkusiais, ką aš šiandien jaučiu ir kaip jaučiuosi. Jaučiuosi dabar gerai. Nes čia vyrauja Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus tvirtų principų ir didelės drąsos dvasia. Linkevičius niekuomet „nesvyravo“ kartu su svyruojančia „linija“…
Prieš 5 metus URM, o ne Kultūros ministerijoje, buvo pristatyta mano knyga anglų kl. „Santarvės kaina“. Iš čia plačiausiai ir pasklido po beveik visas Europos ir kitų kontinentų nacionalines, stambiausias viešąsias, prestižines pasaulio universitetų bibliotekas. Pradedant Šiaurės ir Pietų Amerika, baigiant PAR ir Japonija… Praėjusį pavasarį, išversta į vokiečių kl. knyga pristatyta Tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje, o vėliau – ir Berlyne, vėlgi mūsų Ambasadoje. Sakau tai ne tam, kad pasigirčiau. Knyga išsaugoja ateičiai daugelio patekusių į Vilniaus getą garsių litvakų menininkų didvyrišką dvasinį pasipriešinimą. Savo meninę kūrybą jie priešpastatė hitlerizmui, jo siekiui sutrypti geto kalinių žmogišką orumą.
Suprantama, kad visai kita yra mano savijauta, kuomet stiprėjančio antisemitizmo gūsiai prasiveržia ir mano tėvynėje. Deja, toli gražu ne visi mūsų politikai, vadovai laikosi tokių principų, kaip Užsienio reikalų ministras.
Su antisemitizmu, rasizmu negalima juokauti… Mes, matyt, dar neišmokome fašistinės Vokietijos okupacijos pamokų.
Antai, naujausias pavyzdys. Beje, su tuo pačiu Leipcigu. Sunku patikėti, kad toks demokratinis, išskėstomis rankomis sutinkantis visas tautas Leipcigas, kokį neseniai mačiau, staiga sprogo šlykščiausiu antisemitizmu ir rasizmu, liūdnos atminties nacių eitynėmis. Ypač bjauru ir pavojinga, kad šią tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, vietoj to, kad pasmerkus antisemitizmą, kai kurių šalių vadovai ieško, kaip naudingiau ją panaudojus saviems politiniams tikslams.