JTA pranešimas
Nuotraukoje: Jad Vashemo Holokausto memorialinio muziejaus, esančio Jeruzalėje, vaizdas . Dešimtys pasaulio lyderių susirinko paminėti 75-ąsias Aušvico išvadavimo metines. (foto Moshe Shai)
JERUZALĖ (JTA) – svarbus pasaulio lyderių susibūrimas Jeruzalėje, kurio tikslas – pabrėžti pasaulio pasiryžimą išmokti Holokausto pamokas, sukėlė prieštaringų ginčų, dar neprasidėjus. Susitikime Izraelyje buvo stojančių į mūšį dėl istorinių diskusijų, vis dar tebesitęsiančių Europoje. Dalyvaujantys 46 prezidentai, įžymūs veikėjai, vyriausybių vadovai ketina diskutuoti Izraelio sostinėje per penktąjį Pasaulio Holokausto forumą – renginį, kurį organizavo prezidentas Reuvenas Rivlinas, Yad Vashemas ir Izraelio užsienio reikalų ministerija, jis skirtas 75-osioms Aušvico išvadavimo metinėms paminėti.
Renginyje dalyvaus Vokietijos ir sąjungininkų vadovai, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Moshe Kantor, tvirtino, kad renginio tikslas yra „aptarti moralinę pasaulio būklę, ištirti pilietinės visuomenės situaciją ir kartu dirbti siekiant pašalinti grėsmes ir pavojus“. Tačiau ši žinia prieštarauja įvykių sukeltam susiskaldymui. Supykęs dėl Putino ketinimo sakyti kalbą, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad pasitrauks iš minėjimo ir dalyvaus savo renginyje Aušvice, jei jam nebus leista kalbėti. Yad Vashem nuomonė: „ypač svarbu“ kalbėti sąjungininkų lyderiams, kurie „išlaisvino Europą“. Lenkija ir Rusija palaiko įtemptus santykius, kuriuos apsunkina kruvina praeitis. Gruodžio mėn. Putinas apkaltino Lenkiją bendradarbiavus su Vokietija 1938 m. Sausio mėn. prezidentas Duda apkaltino Rusiją tuo pačiu, sakydamas kalbą Lenkijos žydų lyderiams, kad 1939 m. Rusija kartu su nacistine Vokietija užpuolė Lenkiją ir „prisidėjo“ prie Europos žydų žudynių.
Ginče dėl dabartinio minėjimo kartojasi panaši kova kaip 2015 m., kai Lenkija atsisakė pakviesti Putiną dalyvauti atminimo renginyje Aušvico koncentracijos stovykloje pietų Lenkijoje. Vėliau Putinas buvo pakviestas atvykti į alternatyvų renginį, kurį Prahoje surengė Mošė Kantor, Europos žydų kongreso vadovas, renginys sukėlė aršius Čekijos žydų protestus. „Nei Rusija, nei Lenkija nėra nekaltos kalbėdami apie Antrąjį pasaulinį karą ar Holokaustą“, – sakė Tel Avivo universiteto istorikas Havi Dreifuss. Ši ceremonija, turėjusi skatinti diskusijas apie Holokaustą ir antisemitizmą, tapo politinio konflikto dėl istorijos platforma. Vengrijoje kilęs ginčas, kaip paaiškinti šalies bendradarbiavimą su Vokietija, daugeliui metų atidėjo Holokausto muziejaus atidarymą Budapešte.
Lietuva Jeruzalėje minima kaip įsivėlusi į bandymus perrašinėti karo ir Holokausto istoriją, siekdama “išlaisvinti savo piliečius nuo padarytų Holokausto nusikaltimų“.