Žydų Chanukos šventė trunka aštuonias dienas, tradiciškai pasakojama apie stebuklus, kurie įvyko prieš 2183 m. Tai – šviesos ir žvakių šventė, kurią žydai kasmet pradeda švęsti, pagal judėjų kalendorių Kislev mėnesio 25 dieną. Ši data 2019 m. atitinka gruodžio 22d.
„Šviesos ir žvakių šventė“, kaip ir kitos judėjų šventės, prasideda išvakarėse. Chanuka tęsiasi aštuonias dienas.
Pagal kalendorių Chanuka paprastai „patenka“ į gruodį, todėl daugelis ją supranta kaip žydų Naujuosius metus, nors taip nėra. Žydų Naujieji metai (Rosh ha Shana) pasaulietiniame 2019 m. kalendoriuje, prasidejo spalio 1 d. – šventėme 5780 metus.
Per Chanuką prisimename stebuklą, kuris įvyko II amžiuje prieš m.e. senovės Izraelyje, kai buvo išlaisvinta Jeruzalė, išvalyta nuo helenistinių stabų Jeruzalės šventykla po Makabėjų sukilėlių pergalės prieš graikų karaliaus kariuomenę.
Kodėl švenčiama Chanuka?
Izraelio žemė nuo 215 m. p.m.e valdė helenistinių pažiūrų valdovai. Jie niekino judėjų tradicijas – buvo uždrausta mokytis Toros, švęsti Šabatą.
Prasidėjo sukilimas, kuris truko trejus metus. Jam vadovavo Juda, pravarde Makabėjus – “ kūjis”. Jo būrys sutriuškino priešo kariuomenę ir išlaisvino Jeruzalės šventyklą. Joje judėjams pavyko rasti tik vieną alyvuogių aliejaus indelį šventyklos žvakidei. Aliejaus turėjo pakakti tik vienai dienai. Tačiau įvyko stebuklas – indelyje esanti aliejaus ugnis degė aštuonias dienas.
Prisimindami šį stebuklą, išminčiai nutarė, kad kasmet nuo Kislev mėnesio 25 dienos, aštuonias dienas bus švenčiama Chanukos šventė Nuspręsta, kad Kislev mėnesį 8 vakarus bus uždegama po vieną aliejaus indelį žvakidėje (chanukijoje) arba žvakutė ir skaitoma padėkos malda. Jeruzalės šventykloje atsinaujino maldos D-vui, o šventė pavadinta Chanuka. 
Remiantis šimtmečių senumo tradicija, aštuonias dienas sinagogose skaitomos padėkos maldos. Chanukos metu sinagogose ir namuose statoma Chanukos menora – speciali devynšakė žvakidė, kurioje uždegamos žvakės.
Pagal judėjų tradiciją chanukija yra statoma ant palangės, kad praeiviai galėtų pamatyti kaip judėjai vykdo įsakymą – „atidengia stebuklą“. Po saulėlydžio, aštuonias Chanukos dienas, vakarais uždegama po vieną žvakutę.
Chanuka yra vadinama ir vaikų švente. Vaikai suka specialų vilkelį, jidiš kalba vadinamą „dreidl“, o hebrajų k. – „sevivon“. Kiekvienoje pusėje yra 4 hebrajų kalbos raidės, kurios reiškia (diasporoje) –„Didis stebuklas įvyko ten“ (Jeruzalėje), o Izraelyje – „ Didis stebuklas įvyko čia“. Įprasta dovanoti vaikams pinigėlius arba šokoladines monetas – jidiš k.- „chanuka gelt“.
Pagrindinės vaišės
Pagrindiniai ir būtini patiekalai gaminami aliejuje. Įvairiausių rūšių spurgos (hebrajų k.) suvganijot su įvairiausiais įdarais, bulviniai blynai -„latkės“ ( jidiš k.).
Lietuvoje visos žydų bendruomenės švenčia Chanuką. Vilniuje Kudirkos aikštėje jau daugelį metų įžiebiama didžiulė Chanukija – Menora. Šventėje dalyvauja miesto ir vyriausybės atstovai. Vyksta įdomus ugnies fejerverkas, miestiečiai vaišinami tradicinėmis šventės vaišėmis.
Kelerius metus Vilniuje buvo uždegamos žvakutės ir prezidentūroje .
Chanukos šventės šviesa ir šiluma pasaulyje
JAV parduotuvių ir visuomeninių organizacijų languose, vitrinose, šalia Kalėdų eglutės uždegamos ir chanukijos.
Šiais metais pirmieji panašūs pagarbos ženklai pasirodė ir Lietuvoje – žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Aurelijus Katkevičius pasveikino skaitytojus su šv. Kalėdomis, Naujais metais ir Chanuka. Ačiū!
Simas Levinas, Vilniaus religinės bendruomenės pirminininkas