Šiais metais Rugsėjo 23-iąją, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną ir Vilniaus geto likvidavimo 76-ąsias metines Panevėžio bendruomenės pirmininkas Genadij Kofman susitiko su Panevėžio Rožyno progimnazijos mokiniais. Pirmininkas pažymėjo, jog šio susitikimo tikslas
supažindinti vyresniųjų klasių moksleivius su Holokausto istorija, kuri atsiminimų pavidalu perteikta Vilniaus geto kalinio Icchoko Rudaševskio dienoraštyje.

15-mečio vilniečio Icchoko Rudaševskio šeimai per didįjį Vilniaus geto naikinimą 1943-iųjų rugsėjį pavyko išsigelbėti ir jie dvi savaites glaudėsi slėptuvėje Vilniaus senamiestyje Dysnos gatvėje, 4-ojo namo palėpėje. Tačiau jų slėptuvė buvo aptikta ir šeima sušaudyta Paneriuose. Vienintelė, kuriai pavyko išsigelbėti, Icchoko pusseserė Sorė, kuri ir atrado berniuko rašytą dienoraštį.

„Kai jie buvo sušaudyti Paneriuose, jo pusseserė Sorė išgyveno. Ją mama pastūmė bėgti į mišką, ir grįžo 1944 m. liepą į Vilnių, nuėjo į tą slėptuvę ir ten atrado pusbrolio knygelę. Perskaitė, nes šeima žinojo, kad jis nuolat rašo, bet slėpė. Ji pamatė, kad tai jų gyvenimo kronika. Ji rašė, kad kai skaitai, jis tarsi stovi prieš akis. Perdavė Avromui Suckeveriui, taip ta knygelė buvo išsaugota, pateko į Izraelį ir buvo publikuota“, – pasakojo bendruomenės pirmininkas.
Jaunasis Vilniaus Geto metraštininkas Icchokas Rudaševskis šiandien būtų šventęs 91-tąjį gimtadienį. Įkalintas Vilniaus gete, bet ne pagal amžių tvirtas vertybes ir literatūrinę dovaną turėjęs jaunuolis mokykliniame sąsiuvinyje fiksavo to meto realybę – gyvenimo gete vaizdus, kovą ir tikėjimą ateitimi. „Norėtųsi atgauti savo praėjusius metus ir atidėti juos ateičiai, naujam gyvenimui. O kiti jausmai, kuriuos šiandien jaučiu – tai drąsa ir viltis. Nė menkiausio nusivylimo. Šiandien man suėjo penkiolika. Regiu prieš save saulę, saulę, saulę…“ – tokį gimtadieninį įrašą sau dedikavo penkiolikos sulaukęs Icchokas.

Pasak Panevėžio bendruomenės pirmininko, šį dienoraštį Avromas Suckeveris pirmą kartą publikavo 1953 m. originalo jidiš kalba, taip pat jis išverstas į hebrajų, prancūzų, anglų kalbas. Pirmą kartą jis pasirodė lietuviškai. Lietuviškas vertimas pateikiamas kartu su originalu jidiš kalba.

„Icchokas pradėjo rašyt, prirašė iki vidurio ir apvertė ją, ir pradėjo iš kito galo rašyti. Knygelė baigiasi pačiame viduryje. Galime klausti, kodėl, bet mano spėjimas, gal jis nenorėjo, kad ji baigtųsi, artėtų pabaiga, nemažėtų puslapiai, nes jis labai vylėsi išgyventi“, – sakė G.Kofman.

Užtruko daugiau nei 70 metų, kol Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pastangomis ši knyga buvo išleista ir lietuviškai. Dienoraščio originalas saugomas Niujorko JIVO institute, kuris suteikė teisę publikuoti originalius dienoraščio vaizdus ir naudotis originaliu rankraščio tekstu.

Holokaustas yra Lietuvos istorijos ir mūsų valstybės piliečių tragedija, kurios metu žuvo mūsų šalies patriotai, profesionalai. Tačiau reikia pripažinti, jog žydų genocido tema iki šiol nepasiekia visų žmonių protų ir širdžių. Siekiant, kad Holokaustas būtų suprastas kaip Lietuvos bendrapiliečių istorija, būtina sutelkti istorikų, pedagogų, politikų, istorijos mėgėjų, moksleivių bei žiniasklaidos pastangas. Trumpai tariant, reikalingos visapusiškos pastangos.

Išties žydų genocido tema domisi ir ją suprasti stengiasi skirtingų patirčių ir specialybių žmonės: mokslininkai, menininkai, muziejininkai ir kt. Genocido aukų aikštėje (Rūdininkų skvere) prie buvusių Vilniaus geto vartų maldai prie paminklo geto aukoms atminti sustojo ir Šventasis Tėvas. Tai svarbu. Ir mes šiandieninio susitikimo metu skaitėme ištraukas iš I.Rudaševskio dienoraščio,-sakė Panevėžio bedruomenės pirmininkas.

Kiekviena tauta turi savo istoriją, savo skausmą. Mes privalome žinoti, kas vyko Lietuvoje, taip pat turime žinoti, kas nutiko kitoms tautoms. Tik tada suprasime, kad katastrofa gali pasikartoti. Todėl privalome domėtis, skaityti, mokytis, nes jeigu pastatysime sienas, nesusikalbėsime. Svarbiausia  – nebėgti nuo faktų, nuo tiesos – tai yra aukščiausia žmogaus moralė,- kalbėjo Panevėžio bendruomenės pirmininkas.

Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofman pasidžiaugė, jog remiami Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės turime galimybę moksleivius supažindinti su pokario istorija, sunaikinta Lietuvos žydų tauta bei pristatyti riboto leidimo unikalią knygą bei padovanoti Panevėžio Rožyno progimnazijos bibliotekai 5 knygas.