Artėjant Europos žydų kultūros dienos renginiui “Šabas žydų kvartale” kalbamės su Stiklo kvartalo bendruomenės idėjos iniciatorė – dizainere Julija Janus.

Kokia yra “Stiklo kvartalo” bendruomenės  atsiradimo istorija? Kodėl nusprendėte ją įkurti ir ko siekiate?

Stiklo kvartalas gimė, kaip kūrybingos bendruomenės organizacija.  Pavadinimas atsirado dėl 19a. pabaigoje čia buvusių trijų Stiklo gatvių, kurios apkabino dalį juvelyrinio miestelio. Kvartalo istorija tokia daugiasluoksnė ir nepapasakota, kad verslo ir kultūros bendruomenė susibūrė siekdama inicijuoti identiteto išryškinimą ir kultūros maršrutų kūrimą. Ieškome dialogo su miestu ir su visais kvartalo akcininkais ir investuotojais tam, kad suderintume jo viziją vardan bendrų tikslų. Mūsų kelias – kūrybinga vieta, padedanti miesto dalims moderniu būdu atskleisti ir padidinti vietos savitumą.

Senosios 20amž. pradžios nuotraukos mums primena čia buvus įdomų Vilniaus žydų gyvenimą ir jo tragišką baigtį. Prisimename  stovėjusias sinagogas ir ryškias asmenybes, apie jas dabar sužinome tik iš knygų. Šiame Vilniaus žydų kvartale didžiausią Lietuvos žydų mokslingumo šlovę įkūnijusį Eliją ben Saliamoną Zalmaną (1720-1797), dabar jį prisimename kaip Vilniaus Gaoną (Išminčių). Ši istorija domina turistus, ar ji svarbi ir šiuolaikinei čia gyvenančiai bendruomenei?

Šiame kvartale prasidėjo ir Vilniaus žydiškos kultūros istorija: nors žydai Vilniuje  gyveno nuo 15a., po nesusipratimų su kitų konfesijų ir tautų vilniečiais, 17a. karalius Vladislavas Vaza suteikė privilegiją getui kurti dabartinių Žydų, M. Antokolskio ( tęsinys Mėsinių) ir Vokiečių gatvių trikampyje. Geto teritorija turėjo saugoti žydus nuo išpuolių ir leisti jiems gyventi savo religinį ir kultūrinį gyvenimą.

Kvartalas paslėptas nuo turisto akių. Kas nežino apie jį, vaikštinėja pagrindinėmis senamiesčio promenadomis – Didžiąja ir Vokiečių gatve. Kiekvienas namas kvartale slepia kiemelį, detalę, architektūrinį elementą ir turtingą istoriją.  Pavyzdžiui Stiklių g. 16 stovi namas, ant kurio aiškiai matomi dideli skaičiai 1661. Tais metais sklypą įsigijo žydų kilmės auksakalys, dirbęs monetų kalyklose Vokiečių g. ( maždaug dabartinio ŠMC pastato vietoje).

Šiame kvartale įsikūrė religinis – kultūrinis judaikos centras, veikė visoje Europoje garsi judaikos biblioteka, sinagogos, ješivos. 18a. čia gyveno Gaonas – teologas, kabalistas ir mokslininkas,  kurio dėka Vilnius tapo litvakų kultūros sostine, pavadintas Lietuvos Jeruzale.

18 ir 19a. kvartalas plėtėsi, kasdien jame veikė ištisinis gatvių ir kiemų turgus – kas negalėjo prekiauti iš rūsių ir pirmųjų aukštų, krautuvių gatvėse – darė tai kiemuose. Gatvėse buvo tiršta nuo prekiautojų, amatininkų, restoranų iki gausių lankytojų. 19a. dėl gausios stiklo gamybos ir prekybos  kvartale buvo trys Stiklo gatvės- Stiklo 1-oji, 2-oji ir 3-čioji. Dėl šio įdomaus fakto, šiandien vietovė įgavo Stiklo kvartalo pavadinimą.

Sovietmečiu žydų religinis- kultūrinis centras buvo sunaikintas. Valdžia čia pastatė naujus namus ir apgyvendino juose gausų lietuvių rašytojų, poetų, teatro, dailės žmonių būrį. Ant Didžiosios sinagogos  pamatų atsirado vaikų darželis. Tuo laikotarpiu kvartale atsirado dvi skulptūros – Stiklių 4 kiemelyje stovinti Vaclovo Krūtinio granitinė Metraštiniko figūra ir Stiklių 6 kiemelyje paslėpta Mariaus Grušo pagonių deivė – Medeinė, šalia jos auganti milžiniška eglė, kuri stebina kiekvieną užsukusį.

Daugelis neabejotinai girdėjo ar lankėsi Vilniaus senamiesčio Stiklių g. ir galėtų įvardinti aiškiai su šia vieta susijusį įspūdį – prabanga ir prašmatnumas.  Štai ir viskas, ką įprasta pasakyti apie Vokiečių ir Didžiosios gatvių apglėbtą senojo miesto gatvelių ir kiemų tinklą. Ką svarbaus apie šią vietą esame pamiršę?

Stiklių, M. Antokolskio, Gaono, Žydų gatvių kvartalas yra Vilniaus senamiesčio juvelyrinė širdis. Tai tarsi miestelis mieste, širdies formos darinys su penkiomis gatvėmis sueinančiomis į nedidelę aikštę.

Prabangos ir patikimos vietos vardą šiandien Stiklo kvartalui uždėjo tokių verslų, kaip Stiklių viešbutis ir restoranas, Lokys, Rene, Marcus&Co ir bistro 18 restoranų stabili reputacijos istorija.

Kvartalas pradėjo augti 16a. Šioje vietoje gyventi ir dirbti įsikūrė auksakaliai. Žmonės buvo iš skirtingų šalių, juos vienijo čia buvusi auksakalių gildija. Greta kūrėsi kiti turtingi amatininkai – stikliai. Pirmoji miesto spaustuvė taip pat išdygo šiame kvartale. Ją žymi metraštininko skulptūra Stiklių 4 kiemelyje.

Koks “Stiklo kvartalas” yra šiandien? Kaip čia susipina tradicija ir modernumas?

Istoriškai čia telkiasi juvelyrika. Šiuo metu jame  yra net 8 juvelyrikos galerijos, parduotuvės, dirbtuvės, mokyklos.

Kvartalas vėl traukia litvakų palikuonis. Šiuo metu jame yra nemažai verslo ir kultūros įstaigų, meno galerijų, kurių savininkai , vadovai, darbuotojai yra žydų kilmės vilniečiai, čia užsidirba studentai iš Izraelio.

Ant kvartalo sienų šią vasarą, dėka menininkės Linos Šlipavičiūtės atsiranda piešiniai  ,,Sienos prisimena”, atkartojantys tos pačios vietos  20a. pradžios nuotraukas, užfiksavusias  čia gyvenusių žydų gyvenimo akimirkas.

Stiklo kvartalas  vilioja ekologinio dizaino, tvaraus meno kūrėjus  kaip vieta kuri atgimsta.

Kvartalo restoranai turi tvirtą gero maisto reputaciją, atsiranda naujos įdomios vietos. Pavyzdžiui,  ,,Augustas ir Barbora“ – meilės istorijos kavinė, kurios interjeras toks jaukus, kad atrodo jog sėdi žydinčiame sode. Joje šampanas derinamas su puikios kokybės silke ir tamsia duona. Kita nauja vieta – ,,bookafe“- knygų kavinė, kurioje nuolat čiauška papūgėlės ir galima atsigerti šviežiai spaustų arbūzo sulčių. Puikus vasaros sodelis, bendruomenės įkurtas Stiklių 7 kiemelyje. Kvartale kartą per mėnesį nemokamai koncertuoja bendruomenės narys- Šv. Kristoforo orkestras. O jo repeticijas visą savaitę galima girdėti vaikštinėjant Stiklių g.

,,Stiklių aludė“ gamina nuostabius ledus su samane ir Vilniaus burgerį, kur vietoje bandelių panaudoti bulvių blynai – Vilniaus žydiškos virtuvės palikimas. ,,Ponių laimėje“ galima užsisakyti įdarytą karpį ir mielines bandeles įdarytas kopūstais į namus, o ,,Lokyje“ visada rasite pagal LDK Valdovų rūmų receptus pagamintų žvėrienos ir laukinių paukščių kepsnių. ,,Leičiai“– vietinis bravoras, kuris itin didžiuojasi savo gamybos tamsiu alumi.

Kvartale yra tokios unikalios vietos kaip vyriškų peteliškių parduotuvė, kur galima rasti nuo šilkinių iki akmeninių peteliškių ir įvairiausių stilių sąsagų, perdirbto džinso parduotuvę, kur viskas – net foteliai aptraukti džinsu, barzdaskučių saloną, vinilinių plokštelių vietą ir net dvi Dailės akademijos galerijas: tekstilės katedros kuruojamą ,,Artifex“, bei garsių tautodailės kolekcininkų, menininkų ir tautinio kostiumo kolekcininkų Tamošaičių galeriją ,,Židinys“. Čia eksponuojami lietuvių liaudies drabužiai ir audiniai, knygos.

Kokias išskirtines patirtis gali pasiūlyti “Stiklo kvartalas”? Kodėl turėtume užuot patraukę į prekybos centrus, laisvalaikį leisti senamiestyje?

Senamiestis gali pasiūlyti tai, ko neturi prekybos centrai. Gryną orą, ramybę, savitą aplinką ir tokius pat savitus lankymo objektus: istorines ekskursijas, gurmaniškas patirtis, vienetinius, butikus, restoranus, kavines, kiemelius, architektūrines detales, istorijas ir galimybę vaikščioti istorinių įvykių takais. Net žmonės senamiestyje kitokie – saviti, stilingesni, draugiškesni ir įdomesni.

Kokių  iniciatyvų vilniečiai ir miesto svečiai gali tikėtis iš „Stiklo kvartalo“ bendruomenės dar šiais metais?

Kultūros nakties dėka kvartale galima pamatyti įspūdingą Liublino miesto dovaną –  sumažintų oro balionų instaliaciją. Jos autorius –  Jarosław Koziara.

Vitražo manufaktūroje nuolat eksponuojama Lietuvos luitinio vitražo istorijos ekspozicija.

Tamošaičių galerijoje „ Židinys“ galima susipažinti su lietuvių nacionalinio kostiumo raida.

Vilniaus širdyje įsikūrusi Dievo Gailestingumo šventovė yra vienas didžiausių sostinės tikinčiųjų traukos centrų Dominikonų g. esanti šventykla lankytojų laukia ištisą parą.

Liepą ir rugpjūtį kvartalas gyvena turistiniu ritmu- tuo metu mus gausiai lanko Vilniaus miesto svečiai. Jei norite išgirsti viso pasaulio kalbų šurmulį ir pasėdėti jaukiame gatvės restorane, ar pamatyti mūsų kiemų savitumą – skulptūras ir medines balkonų galerijas – romantišką lauko laiptinių palikimą, slaptus kiemelių sodus,  apsilankykite čia tuo metu.

Rugsėjį kvartalas pasitiks prisimindamas savo šaknis – rugsėjo 1d. jame vyks Europos žydų kultūros dienos renginys simbolišku pavadinimu “Šabas žydų kvartale”.  Paskaitos, muzika, ekskursijos ir degustacijos atskleis šabo papročius ir papasakos apie kvartalo istoriją, bei šiandieną.

Spalio viduryje jaukiai švęsime Stiklo kvartalo gimtadienį, o lapkritį visus kviesime į žiburių šventę – Šv. Martyno dieną. Tai jau tradiciniai Stiklo kvartalo renginiai, pakviesime pasivaikščioti po kvartalą kartu su vietiniais, dalyvauti eisenose, paklausyti muzikos, paragauti ypatingų patiekalų ir išsinešti šventės jausmą kartu praturtėjus naujomis žiniomis apie šią žinomą – paslėptą Vilniaus širdį.

Su Julija Janus kalbėjo Dovilė Rūkaitė