Norėčiau informaciją apie knygos pristatymus Vokietijoje papildyti tematika, apie kurią buvo kalbama renginiuose Leipcigo tarptautinėje knygų mugėje ir Lietuvos Ambasados surengtame pristatyme, kuriame greta Gregorij H. von Leitis dalyvavo Lietuvos Garbės konsulas prof. Wolfgangas von Stettenas bei Lahr von Leitis Academy&Archive vykdantysis direktorius Michael Lahr.
Papasakojau apie ryškiai įsirėžusius į atmintį Vilniaus geto teatro pastatymus, jo kūrėjus – įžymius Lietuvos Jeruzalės menininkus. Jų portretinės apybraižos iškyla greta litvakų – Pasaulio didžiųjų siluetų: Chaim Soutine, Jacques Lipchitz, Neemija Arbit Blatas, Ben Shahn, Emmanuel Levinas, Jascha Heifetz, Romain Gary ir kt.
Knygoje daug vietos skiriama Petuchovski (Petuchowski, Petuchauskų) giminės atšakai, kurios atstovai XIX a. antroje pusėje persikėlę į Vokietiją išgarsėjo pasaulyje, kaip aktyvūs litvakiškos pakraipos rabinai ir filosofai.
Pirmasis visu balsu prabilęs apie Vilniaus geto teatrą parodžiau, kad ankštoje teatro scenoje tilpo didžiulis kultūros žemynas, unikalus teatras, dabar jau plačiai pripažįstamas. Teatro dėka getas tapo dvasinio pasipriešinimo nacizmui simboliu. Vilniaus geto dvasinėje rezistencijoje ryškėjo pakantumo, vienijimosi idėjos. Jos susišaukė su visa Europos Holokausto patirtimi, skatino vienytis prieš nacizmą, formavo Vakarų demokratijos principus išpažįstančių tautų siekį suartėti, jungimosi idėją.
Markas Petuchauskas, knygos “Der Preis der Eintracht” autorius, 2019 05 21
Pasakojimą apie knygos pristatymą papildė Lietuvos Respublikos ambasadorius Vokietijoje Darius Jonas Semaška . 
“Gregorij H. von Leitis gana įtaigiai skaitęs vokiškai ištrauką iš knygos, tikrai prikaustė publikos dėmesį, o tada M.Petuchauskas sako: „Na va, klausėsi neblogai, matyt neblogai ir parašyta“.
Gregorij H. von Leitis „Elysium“ teatro kompanijos Niujorke meno vadovas, turintis latvių, litvakų ir vokiečių šaknų, palaikantis ryšius ir su Lietuvos ambasada Berlyne, skraidydamas iš Niujorko į Europą kaip rimtų kultūrinių renginių organizatorius.
,,Publika susirinko įvairi, žmonės, kurie lankosi Lietuvos ambasados renginiuose. Klausytis G.H. von Leičio buvo labai įdomu, jo organizacija kasmet rengia įvairius renginius, todėl turi savo klausytojų ratą kaip profesionalas, surenkantis publiką, mėgstančią kultūrinius renginius ir literatūrą. Pusę auditorijos, kuri susirinko pasiklausyti M.Petuchausko knygos skaitymo, sudarė nuolatiniai Lietuvos ambasados Berlyne svečiai, – pasakojo ambasadorius D. J. Semaška, apie Marko Petuchausko knygą vokiečių kalba sužinojęs Leipcigo knygų mugėje, kur buvo pristatyta vokiečių kalba.” Pasak D. J. Semaškos, ryšys su ponu Leičiu palaikomas nuo seno, jis jau ne vienus skaitymus buvo surengęs, ir šį sykį jam pasiūlyta perskaičius knygą, surengti susitikimą su M.Petuchausku ambasadoje, pratęsiant tradiciją su ypatinga istorija.
,,Publiką daugiausiai domino detalės apie M. Petuchausko šeimą, kaip buvęs geto kalinys, visą savo gyvenimą gyveno lietuvių teatru, o atgavus Lietuvai Nepriklausomybę, nusprendė atgaivinti lietuvių ir žydų intelektualų bendravimą, įkūrė kultūros klubą, pats domėjosi litvakų kultūra ir pažindino visus paties įkurtame kultūros klube. Susirinkusiems į ambasadą vokiečiams buvo keista, kodėl tas sėkmingai veikęs klubas užsidarė. Vokietijoje tokios veiklos yra remiamos, nes turtinga yra pati valstybė. Publikai atrodė, kad jei pradėjai veiklą, tai matyt, gauni viešą finansavimą ir tęsi gerą iniciatyvą, o M. Petuchauskas papasakojo, kad viską darė savomis lėšomis, kartais pritraukdamas kokį nors rėmėją, bet veikla reikalavo labai daug darbo, todėl su laiku tapo pernelyg sunku” – pasakojo apie įspūdžius apie knygos pristatymą Lietuvos ambasadorius D.J. Semaška.
