Šis labai piktas tekstas yra apie dramaturgą Marių Ivaškevičių, bet jūs nieko nerasite čia apie jo kūrybą ar jo gautą nacionalinę premiją.
Tai, kad jam premijos reikalavo neduoti, bet visgi jis ją gavo, yra vienas geriausių 2019 metų įvykių, ir, kad ir kaip baigtųsi Eurovizija ir rinkimai, vis tiek vienas geras dalykas bus įvykęs. Tai labai gera metų pradžia.
Čia yra straipsnis apie tai, kad M. Ivaškevičių iškvietė atvykti į policijos nuovadą, kad pasiaiškintų, ką kalbėjo per radiją apie lenkus ir žydus. Dramaturgas nekvietė nieko žudyti, skriausti ar niekinti. Kalbėjo apie mūsų tautos (kurios dalis M. Ivaškevičius irgi yra) istorinę kaltę prieš kitas tautas. Buvo žmonių, kurie tai palaikė patyčiomis iš lietuvių tautos ir neapykantos lietuviams skatinimu.
Kovotojai su patyčiomis ir vadinamuoju neapykantos skatinimu dažniausiai yra patys tikrų tikriausi fašistai, linkę kontroliuoti ne tik kitų veiksmus, bet ir žodžius ir mintis. Viso gero laisvei? Dar ne, bet link to viskas eina.