Gruodžio 4 d. Lietuvos žydų bendruomenėje vyko susitikimas – paskaita – diskusija ir parodos atidarymo renginys „Misija – Lietuvos piliečiai. Sibiras“.  Renginys, skirtas 1941 m. birželio mėn. tremčių iš Lietuvos aptarimui. Įprastiniai oficialieji tremčių pasakojimai tarsi nutyli daugianacionalinę tremtinių sudėtį, jų pažiūrų ir įsitikinimų įvairovę. Visus vienijo tik tai, kad jie neįtiko staiga užgriuvusiam okupaciniam rėžimui.

Renginį organizavo Vilniaus žydų viešoji biblioteka ir Jakovo Bunkos labdaros fondas, atidaryta Sibire esančių kapų nuotraukų ekspozicija: jose žydų, lenkų, rusų, lietuvių tremtinių kapai. Parodoje fotografijos iš Lietuvos Nacionalinio muziejaus archyvų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, fotografas Gintautas Alekna ir fotografo Juozo Kazlausko našlė Dalia Kazlauskienė. Projektas buvo įgyvendintas, remiant Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos vyriausybės.

Apie renginio idėją ir turinį kalbėjo LŽB tarybos narys Daumantas Levas Todesas, VŽVB vedėjas Žilvinas Beliauskas ir Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė.

Žinoma istorikė ir tremties tyrinėtoja dr. Violeta Davoliūtė pristatė pranešimą savo mokslinių tyrimų pagrindu apie 1941m. tremtį. Ji pažymėjo, kad „žydų tremtinių kaip ir žydų politinių kalinių istorija Lietuvoje bei kitose šalyse beveik netyrinėta. Daugelį dešimtmečių buvo ugdomas nacių ir lietuvių kolaborantų sukurtas mitas, kad žydai yra priešai, žydai – bolševikai, ištrėmę lietuvius į Sibirą. Pasak V. Davoliūtės, šis mitas ir klaidingi kaltinimai vyravo ir sovietmečiu.

Tačiau niekas nesigilina ir nebando paneigti melagingų kaltinimų žydams iki šiol nepriklausomoje šiuolaikinėje Lietuvoje. Priešingai, tai yra pasyviai palaikoma.”

800 žydų buvo lageriuose, iš jų mažiausiai 80% žuvo, tai yra 640 žydų. Iš 2200 ištremtų žydų žuvo mažiausiai 20 %  – tai yra 440 žydų. Suskaičiavus žuvusius žydus lageriuose ir tremtyje, žinome, kad jų buvo apie 1100.

Šeimų naikinimas, išvežimas į netinkamas gyventi vietoves, dėl ko dalis jų mirė ar žuvo, vertinamas kaip nusikaltimas žmogiškumui, okupacinės valdžios vykdyto Lietuvos gyventojų genocido apraiška.

Ištremtų Lietuvos žydų skaičius procentine prasme, yra didžiausias, kai skaičiuojama pagal tautybę. Daugiausia ištremta ir represuota  intelektualų, prekybininkų, pramonininkų, politinių judėjimų dalyvių, savanoriškų judėjimų lyderių, kovojusių už Lietuvos nepriklausomybę. Tokia sąvoka kaip “tremtiniai žydai” yra beveik užmiršta lietuvių visuomenėje, arba tiesiog ignoruojama, nes manoma, jog tai tik lietuvių tautos tragedija. Ar galima pakeisti šią istorijos interpretaciją? Manau, tai įmanoma. Tenka pripažinti, kad ši sritis mažai tyrinėjama “, – sakė istorikė V. Davoliūtė.

Diskusijoje dalyvavo LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, istorikas Tomas Balkelis, žydų bendruomenės nariai ir akademinė bendruomenė.