Spalio mėnuo Kauno žydų bendruomenės gyvenime buvo paženklintas ir iškilmingų šventiškų akimirkų, ir skaudžių netekčių, ir pagarbos istorinei atminčiai.
Įspūdingiausias spalio mėnesio renginys – tai Kauno žydų bendruomenės atkūrimo 30-mečio minėjimas – koncertas. Pilnutėlė Kauno valstybinės filharmonijos salė sulaikiusi kvėpavimą ir negailėdama plojimų klausėsi entuziastingo Klaipėdos kamerinio orkestro, tą vakarą pastiprinto arfistės Gabrielės Ašmontaitės, ir solistų – Steino Skjervoldo (baritonas), Vilhelmo Čepinskio (smuikas) – muzikavimo. Orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus parengė įspūdingą žydų, litvakų šaknų turinčių kompozitorių įvairių epochų, žanrų bei nuotaikų, populiarių bei mažai kam žinomų kūrinių programą, o koncerto metu jis pasirodė ne tik kaip virtuoziškas violančelininkas, bet ir kaip puikus renginio vedėjas bei eruditas, įdomiai pristatęs atliekamus kūrinius ir jų autorius.
Istorikas dr. Linas Venclauskas supažindino klausytojus su žydų bendruomenės praeitimi ir aktualijomis, indėliu kuriant Lietuvos valstybę įvairiose srityse bei kartu su Kauno žydų bendruomenės pirmininku Gercu Žaku įteikė Kauno miesto mero ir savivaldybės kultūros skyriaus vedėjo padėkas ilgamečiams, veikliems, nusipelniusiems bendruomenės nariams: Frumai Kučinskienei, Juditai Mackevičienei, Moteliui Rozenbergui, Basiai Šragienei, Julijanai Zarchi, Simonui Dovidavičiui bei pačiam Gercui Žakui.
Smagu, kad bendruomenę šiltai, nuotaikingai, su jumoru ir pasidalindami asmeninėmis patirtimis pasveikino LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriaus pavaduotoja Kamilė Rupeikaitė, o salėje galima buvo matyti bendruomenės bičiulius iš JAV ambasados, savivaldos struktūrų, visuomeninių organizacijų.
Kauno žydų bendruomenės atkūrimo 30-mečiui skirtas koncertas tapo ne tik puikiu teigiamų emocijų užtaisu, bet ir įdomia pažintimi su žydiška kultūra.
Kiek kitokia nuotaika kiekvienais metais būna pažymėtas spalio mėnesio paskutinis sekmadienis, kai prisimenama baisioji Didžioji akcija Kauno gete bei pagerbiamos jos aukos, nužudytos IX forte.
Tamsus dangus, niūrūs debesys, negailestingai talžantis vėjas, toks dažnas šiame žudynių lauke, padeda bent šiek tiek pajausti tą stingdantį siaubą, kurį teko patirti nekaltoms žmogiškosios beprotybės aukoms. Apie žmonių išgyvenimus, liudininkų pasakojimus, įvykius Demokratų aikštėje susirinkusiesiems priminė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, mažai kam žinomais Kauno geto istorijos faktais pasidalino gidas, istorikas Chaimas Bargmanas.Malda Holokausto aukas pagerbė Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės pirmininkas Iseris Šreibergas.
Prieš pat Didžiosios akcijos minėjimą Kauno žydų bendruomenė patyrė skaudžią netektį – atsisveikino su šių įvykių liudininke, viena aktyviausių bendruomenės senbuvių, savo laiku kuravusia ne vieną bendruomenės gyvenimo sritį, jidiš kalbos puoselėtoja ir mokytoja, iki pat gyvenimo pabaigos išsaugojusią žingeidumą ir norą bendrauti Feiga Koganskiene – kaip atsisveikinimo ceremonijos metu sakė KŽB pirmininkas G. Žakas: “jos išėjimas – tai tarsi epochos pabaiga”.
Kauno žydų bendruomenė stengiasi ne tik “virti savo sultyse”, bet ir būti aktyvia visuomenės bei savojo miesto bendruomenės dalimi, dalyvaudama įvairiuose projektuose, renginiuose, susitikimuose, paminėsime tik keletą jų, organizuotų KŽB bičiulių.
Sugiharos fondas “Diplomatai už gyvybę” pakvietė į Šiaurės Kasablankos Akademijos paskaitą “Kauno balsai: Holokaustas, tremtis ir Antrasis pasaulinis karas: sakytinės istorijos liudijimai”, kurią skaitė žinoma žurnalistė Ina Navazelskis, nuo 2001 m. dirbanti Jungtinių Amerikos Valstijų Holokausto Memorialinio muziejaus Vašingtone Sakytinės istorijos skyriuje (United States Holocaust Memorial Museum, Washington DC, Oral History Branch). Ji yra atlikusi apie 300 interviu su Holokaustą išgyvenusiais asmenimis, liudininkais ir išvaduotojais lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis. Paskaitos metu matėme ir keletą kauniečių veidų bei interviu. Šiuo metu Ina Navazelskis turi planų pradėti susitikimus ir interviu su antrąja Holokaustą išgyvenusiųjų karta.
Per daugiau nei 30 metų žurnalistės darbo I. Navazelskis koncentruojasi į rytų Europos regioną ir jo naujausiąją istoriją, yra daug rašiusi apie Baltijos šalis Antrojo pasaulinio karo metais ir vėliau tokiuose leidiniuose kaip: Newsday, the Washington Post, the Christian Science Monitor, St. Petersburg Times, Chicago Tribune, Philadelphia Inquirer, Transitions Magazine, Index on Censorship, Die Zeit, Sueddeutsche Zeitung, jos publikacijos skelbtos ir Kauno dienoje bei Ievoje. Be žurnalistinių publikacijų I. Navazelskis yra parašiusi tris knygas: Leonid Brezhnev (Chelsea House Publishers; New York, 1987), Alexander Dubcek (Chelsea House Publishers; New York, 1990) ir lietuvių kalba Fragmentai ir lūžiai: reportažai iš Vilniaus 1990 – 1991 metais (Versus Aureus, 2012).
Norintys Jungtinių Amerikos Valstijų Holokausto Memorialinio muziejaus internetiniame puslapyje gali rasti juos dominančius liudytojų pasakojimus bei kitą informaciją:
Dalyvauta ir Veršvų gimnazijos, VDU, Sugiharos namų bei Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti organizuotoje konferencijoje „Iššūkiai žmogiškosioms vertybėms besikeičiančioje visuomenėje”, kurioje kartu su kitais įdomiais pranešėjais (dr. Linu Venclausku, filosofas Algirdu Davidavičiumi, žurnalistu Donatu Pusliu ir kt.) pranešimą skaitė ir KŽB pirmininkas G. Žakas.
Apsilankyta ir koncerte „Apie ką kalba žilas Borisfenas“, skirtame Lietuvių-ukrainiečių draugijos įkūrimo 90-mečiui bei Kauno Ukrainiečių bendrijos atkūrimo 20-mečiui paminėti, kurį organizavo Kauno ukrainiečių bendrija ir Ukrainos stačiatikių bendruomenė Lietuvoje. Turiningoje renginio programoje buvo atliekamos ukrainiečių klasikinės, liaudies ir estrados dainos, deklamuojami žinomų Ukrainos poetų eilėraščiai, grojami instrumentiniai kūriniai.
Kaune lankėsi JAV ambasados delegacija su garbiu svečiu iš Jungtinių Valstijų valstybės departamento Europos ir Eurazijos reikalų biuro – specialiu atstovu Holokausto klausimams Thomu K. Yazdgerdi.
Svečias jau ne kartą lankėsi Lietuvoje, kurioje yra ir jo šaknys, tačiau tai buvo jo pirmasis vizitas Kaune. T.K.Yazdgerdi domėjosi Kauno žydų bendruomenės bei Holokaustą patyrusių jos narių gyvenimu, aplankė Sugiharos namus, žydų kapines bei kitas žydiškas Kauno vietas, šiltas emocijas jam sukėlė gegužės mėnesį miestą papuošusi skulptūra hebrajų romano pradininkui Abraomui Mapu.
