Spalio 11d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės J. Heifetzo salėje bendruomenės nariai susirinko pagerbti buvusio ilgamečio LŽB pirmininko Smono Alperavičiaus ir dirigento, pedagogo Sauliaus Sondeckio atminimo, nes šią dieną jiems abiems būtų sukakę 90 metų. Atminimo vakarą inicijavusi Maša Grodnikienė pažymėjo, kad šiuos du garsius ir brangius žmones, žinomas asmenybės jungė ne tik gimimo diena (jie gimė tą pačią dieną), juos siejo draugystė ir ypatingi, šilti santykiai su žmonėmis, optimizmas ir nuostabus humoro jausmas bei dar daugiau gerų bruožų.
S.Sondeckis gimė 1928.10.10 Šiauliuose. 1952 m. Baigė Vilniaus konservatoriją smuiko klasę pas Aleksandrą Livontą. Nuo 1955 m. jis dėstė M. K. Čiurlionio meno mokykloje, nuo 1957 m. – Vilniaus konservatorijoje. Nuo 1989 m. vadovavo Valstybiniam Ermitažo orkestrui, nuo 2005 m. – Lietuvos kameriniam orkestrui.
S.Sondeckio vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras koncertavo daugelyje pasaulio šalių su įvairiais atlikėjais bei dažnai pirmasis atlikdavo lietuvių kompozitorių kūrinius. Orkestras grojo tarptautiniuose muzikos festivaliuose Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Liuksemburge ir kt. Už muzikinę interpretacinę veiklą pristatant Lietuvos atlikėjų meną pasaulyje, 1999 metais S.Sondeckiui buvo paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.
Maestro Saulius Sondeckis buvo Lietuvos žydų bendruomenės (lietuvių) garbės narys. Jo tėvui Jackui Sondeckiui buvo suteiktas “Pasaulio tautų teisuolio”, ir šis vardas buvo įamžinta “Yad Vashemo muziejuje”. Maestro tėvas buvo žinomas visuomenės veikėjas, Šiaulių burmistras. Pats Saulius Sondeckai interviu yra kalbėjęs apie savo tėvą: “Karo metu jo pavaduotoją, viceburmistrą nužudė vokiečiai, o šeima pateko į getą. Iš ten viceburmistro žmona ir sūnus sugebėjo pabėgti, o Jackus Sondeckis padėjo jiems išgyventi – pusantrų metų jis slapstė juos artimųjų ūkyje. Išgelbėtas berniukas – mano draugas, teatrologas profesorius Markas Petuchauskas. Jis patarė man siųsti gelbėtojų dokumentus į Jeruzalę. Po trijų metų svarstymo, – visi faktai yra labai atidžiai patikrinti, – jau po mirties tėvas gavo medalį ir garbės pažymėjimą. Jis mirė 1989 m. Bostone. Ir Lietuvoje, taip pat ir po mirties, jis gavo ordinį dėl žūvančiųjų gelbėjimą “.
Simonas Alperavičius gimė 1928 m. Spalio 10 d. Vilniuje. Žydų bendruomenės pirmininko giminėje buvo žinomi rabinai, vienas jų Mattityahu Strašunas, Talmudistas, senųjų rankraščių tyrinėtojas, mokslininkas, knygų kolekcionierius, bendruomenės lyderis ir filantropas. Jis sukaupė didelę privačią knygų ir retų rankraščių kolekciją, kuri sudarė pagrindą Vilniaus Strašuno bibliotekai, kuri veikė nuo 1892 iki 1941 metų.
1933 m. S. Alperavičiaus šeima persikėlė į Kauną, kur Simonas baigė šešias žydų Šolomo Aleichemo gimnazijos klases. Antrojo pasaulinio karo metu Alperavičiaus šeima buvo evakuota. Po karo grįžo į Vilnių. 1952 m. jis su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą.
Daugelį metų S. Alperavičius vadovavo Lietuvos žydų bendruomenei. 1989 m. jis tapo Lietuvos žydų bendruomenės vykdančiuoju direktoriumi. 1992 m. – Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas, 2006 m. ir Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas, Vilniaus ir Lietuvos žydų religinių bendrijų vadovas. 1995 m. prezidento Algirdo Brazausko vadovaujamos Lietuvos Respublikos delegacijos vizito į Izraelį narys, 2000 m. premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamos delegacijos į tarptautinį forumą holokausto klausimais Stokholme narys. Dalyvavo žydų organizacijų suvažiavimuose užsienyje. 1997 m. aktyviai dalyvavo rengiant Elijo Ben Solomono Kremerio (Vilniaus Gaono) mirties 200 metų jubiliejinį minėjimą. Jis buvo Litvakų pasaulio kongreso organizatorius, dalyvavo įvairiose pasaulio, Europos ir Amerikos žydų organizacijų konferencijose ir forumuose.
Už savo veiklą jis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, Atminimo ženklu už asmeninį indėlį į transatlantinių santykių plėtrą ir Lietuvos įstojimą į NATO, Tautinių bendrijų ir emigracijos departamento Auksiniu ženklu “Už nuopelnus”.
Minėjime dalyvavo trio “Musica Camerata Baltica” – Leonidas Melnikas (fortepijonas), Borisas Traubas (smuikas) ir Valentinas Kaplunas (violončelė), maestro Juozas Domarkas ir kiti.
Parodytas dokumentinis filmas – interviu su Simonu Alperavičiumi “Aš kažkaip laimingas” (2014 m.). Filmo autorės – Junona Berznicki ir Gintarė Zakarauskaitė, taip pat televizijos laida “Jūsų namuose” – Sviatoslavo Belza televizijos interviu su su Sauliumi Sondeckiu.
