Spalio 31 d. atidaroma nauja ekspozicija Paneriuose – kadaise vilniečių pamėgtoje vasarvietėje, kuri Antrojo pasaulinio karo metais tapo žiaurių Holokausto įvykių liudininke. Ekspoziciją apie Panerių istoriją, aukų atminimo įamžinimą ir naujausius tyrimus parengė Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, finansavo LR Vyriausybės kanceliarija.

Nors šiandien Paneriai žinomi kaip didžiausia nacių organizuotų ir vykdytų masinių žudynių vieta Lietuvoje, prieš Antrąjį pasaulinį karą gražios Panerių miško apylinkės šalia Vilniaus buvo mėgstamos poilsiautojų, o 1939 m. vietovei netgi suteiktas kurorto statusas. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, Paneriuose pradėtos statyti degalų saugyklos ir amunicijos sandėliai, iškasta keliolika duobių, kurios vėliau panaudotos kraupioms masinėms žudynėms: 1941–1944 m. naciai ir jų vietiniai pagalbininkai Paneriuose sušaudė nuo 50 000 iki 70 000 žmonių. Dauguma jų buvo Vilniaus ir Vilniaus krašto žydai, likusieji – lenkų pogrindžio kovotojai, Lietuvos vietinės rinktinės kariai, sovietiniai karo belaisviai, romai ir kiti vietos gyventojai.

Pirmasis paminklas Panerių aukoms žydams, pastatytas 1948 m., sovietų valdžios buvo greitai nugriautas ir iki Atgimimo Panerių memorialas oficialiai funkcionavo kaip „tarybinių piliečių“, „Vilniaus gyventojų“, „civilių“ žudynių vieta. 1991 m. Panerių memorialas perduotas Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui. Vystant 2014 m. pradėtą Panerių memorialo kompleksinio sutvarkymo projektą, buvusioje masinių žudynių teritorijoje atlikti išsamūs tyrimai, po kurių kardinaliai pasikeitė ankstesnis Panerių masinių žudynių vietos supratimas. Buvo lokalizuoti įvairūs nauji objektai: žudynių vietos, tranšėjos kaliniams, apsaugos postai, buvusių pastatų vietos, vartai. Taip pat paaiškėjo, kad žudynių teritorija yra kur kas didesnė nei manyta anksčiau – ji galėjo užimti net 70 hektarų plotą.

Pasak muziejaus istoriko, Panerių memorialo vadovo Zigmo Vitkaus, iki šiol trūko nuoseklių Panerių teritorijos tyrimų.

„Masinių žudynių Paneriuose istorija yra pakankamai gerai išnagrinėta, tačiau pati vieta iki šiol tirta fragmentiškai. Prieš ketvertą metų susiradę nacių karo lakūnų 1944 m. darytą vietos aeronuotrauką į pagalbą pasikvietėme Lietuvos istorijos instituto istorikus; geofizikinių tyrimų specialistus. Istorijos tyrimų metodų, tradicinės archeologijos ir geofizikinių metodų (teritorijos paviršiaus skenavimo 3D metodu, tyrimų georadaru bei elektrinės tomografijos metodo) dermė davė neįtikėtinų rezultatų. Po 2015–2017 m. atliktų tyrimų Panerių memorialo teritorija tapo lengviau „perskaitoma“. Kitaip tariant, dabar tiksliai žinome, kur koks objektas buvo ir kokią funkciją žudynių mašinerijoje galėjo atlikti“, – teigia Z. Vitkus.

Naujoji lauko ekspozicija ir Panerių memorialo informacijos centre (Agrastų g. 15, Vilnius) eksponuojama paroda pristato sudėtingą Panerių istoriją ir naujausius tyrimų rezultatus, o informacinės lentelės supažindina su teritorijoje esančiais unikaliais objektais – masinių žudynių duobėmis, duobe-bunkeriu, kurioje laikyti „degintojų brigados“, nacių paliepimu turėjusios iškasti ir deginti nužudytųjų kūnus, nariai, aukų atminimą įamžinantys paminklai. Ekspozicija ir paroda parengtos keturiomis kalbomis: lietuvių, anglų, lenkų ir hebrajų. Kitų metų pradžioje bus pristatyta speciali programėlė, lankytojus supažindinsianti su Panerių memoriale esančių objektų istorija, o ateityje įgyvendinus Panerių memorialo kompleksinio sutvarkymo projektą laikinas ekspozicijas pakeis nuolatinė.

Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje veikia Lietuvos žydų dailės, kultūros, istorijos ir Holokausto ekspozicijos, vyksta kultūriniai ir edukaciniai renginiai, konferencijos, filmų peržiūros, diskusijos visuomenei aktualiomis temomis. Muziejaus misija – drauge atrasti autentišką Lietuvos žydų pasaulį, saugoti paveldą, mokytis iš istorijos ir kurti bendrą ateitį.