2018-10-16 14:37
Visuomenėje kilusi diskusija dėl nacių kolaborantų atminimo ženklų antradienį gavo dar vieną postūmį. Sostinėje surengto piketo dalyviai reikalavo užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atsiprašyti už poziciją dėl Lietuvos karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros arba trauktis iš pareigų. Tuo metu Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) giria diplomatijos vadovą dėl principingos laikysenos.
„Tokie piketai, kuriais yra palaikomi aiškiai su naciais kolaboravę asmenys, daro gėdą visai valstybei“, – naujienų portalui Alfa.lt sakė LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, šiuo metu viešinti Izraelyje, kur trečiadienį Jad Vašemo memoriale bus paminėtos smurtinio Vilniaus žydų geto likvidavimo 75-osios metinės.
Prie Užsienio reikalų ministerijos surengtos akcijos dalyviai su savimi turėjo Lietuvos trispalvių, J. Noreikos nuotraukų ir plakatų „Baikite juodinti Lietuvą“. Renginyje dalyvavo Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininkas Laimas Dieninis, Seimo nariai konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Audronis Ažubalis, filosofas Vytautas Radžvilas.
„Jie tikrai padėjo galvas už valstybę, kurios ministrais dabar yra tam tikrų politinių partijų atstovai“, – naujienų agentūrai BNS apie partizanus sakė L. Dieninis ir pabrėžė, kad J. Noreika yra „reabilituotas visiškai“.
L. Linkevičius prieš mėnesį paragino nukabinti J. Noreikos atminimo lentą nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato Vilniuje. Tai jis grindė faktu, kad nepriklausomoje Lietuvoje kapitono laipsnį gavęs J. Noreika kolaboravo su nacių okupantais.
„Jono Noreikos biografijoje būta įvairių, prieštaringų epizodų, kurių visumą turi vertinti istorikai. Mes neraginame peržiūrėti J. Noreikos reabilitacijos už antisovietinę veiklą bylos, neginčijame Aukščiausiojo Teismo sprendimų. Tačiau dalies mūsų piliečių viešai reiškiama pagarba asmenims, kurie tiesiogiai dalyvavo organizuojant represijas prieš žydus, organizavo getų steigimą, žydų turto nusavinimą, ne tik žeidžia kitų mūsų piliečių – žydų bendruomenės bei Holokaustą išgyvenusiųjų jausmus, bet ir užtraukia nepelnytą dėmę tarptautiniu lygiu visam mūsų išsilaisvinimo judėjimui, suteikia pagrindo oponentams kaltinti visus laisvės kovų dalyvius tuo, ko absoliuti dauguma niekuomet nedarė“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai cituojamas L. Linkevičius.
Ministras, kuris šiuo metu yra išvykęs į Briuselį, taip pat pabrėžė, kad J. Noreikos pagerbimas memorialine lenta nedera, įvertinus jo kaip Šiaulių apskrities viršininko nacių okupacijos metais pasirašytus raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto nusavinimo.
Lietuvos žydų bendruomenė reiškia tvirtą paramą L. Linkevičiui ir neigiamą požiūrį į J. Noreikos veiklą nacių okupacijos metais.
„Mes vertiname šį žmogų kaip padariusį žalą ne vien žydų tautai, bet ir visai Lietuvos valstybei, – sakė F. Kukliansky. – Ir jeigu šiandien sukviestume šiauliečių, kurių izoliacijos klausimais ponas Noreika užsiėmė, palikuonis, paaiškėtų, kad jų ne tiek daug likę.“
LŽB pirmininkė priminė, kad Vilniuje tik šių metų rugsėjį po daugelio metų pastangų pavyko atidengti Lietuvos žydų gelbėtojų atminimui skirtą akmenį. Tuo keisčiau esą tai, kad atminimo lenta kolaborantui J. Noreikai jau seniai kabo ir niekas neprisiruošia jos nuimti.
F. Kukliansky kategoriškai atmeta oponentų teiginius, kad kritiškas dalies Lietuvos partizanų vadų vertinimas gali apjuodinti visą pasipriešinimo judėjimą. Tai esą liudija ir tai, kad neseniai perlaidojant nacionalinį didvyrį Adolfą Ramanauską-Vanagą dalyvavo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, kaip ir Seimo narys Emanuelis Zingeris.
Aktyvus Lietuvos žydų bendruomenės narys, publicistas Arkadijus Vinokuras pabrėžia, kad už bandymų plauti J. Noreikos mundurą slypi pavojingai atlaidus požiūris į totalitarinių režimų kolaborantus.
„Kalba apie kraštutinių dešiniųjų kolaboravimo pateisinimo modelį, – sakė jis. – Jiems kolaboravimas su nacistais pateisinamas tuo, kad kolaborantai norėjo laisvos Lietuvos. Tačiau kodėl yra pateisinama viena diktatūra, o nepateisinama kita?“
A. Vinokuras atkreipia dėmesį, kad J. Noreikos veiksmus temdo dar ir tai, kad jis buvo Lietuvai prisiekęs karininkas, taigi jau vien dėl to neturėjo teisės pusantrų metų dirbti okupaciniam režimui.
„Jis dirbo ne šiaip architektu ar duonos kepėju, o administratoriumi, ir savo rankomis pasirašė 3 tūkst. dokumentų, iš kurių per 100 skirta žydų reikalams. Tai nurodymai atimti turtą, padalyti turtą, paimti pinigus, padovanoti kam žydų namą, o kam drabužius, – sakė LŽB narys. – J. Noreika kolaboravo su naciais ne kaip mažytis sraigtelis, kaip bando paaiškinti dešinieji, o pasirašinėjo dokumentus ir grobė žmonių turtą.“
Publicistas primena, kad Vilniuje iki šiol stovi paminklas su sovietine valdžia kolaboravusiam rašytojui Petrui Cvirkai, kurį nori nugriauti tie patys žmonės, siekiantys apsaugoti kito kolaboranto J. Noreikos atminimo lentą. „Trūksta suvokimo, kas yra kolaboravimas. Mes neturėjome desovietizacijos, bet taip pat neturėjome ir denacifikacijos. Žmonės taip įpratę prisitaikyti, kad jiems kolaboravimas nėra amoralumo simbolis“, – apgailestavo A. Vinokuras.
Jo teigimu, bandymas pro pirštus žiūrėti į J. Noreikos ir kitų nacių kolaborantų veiksmus yra pavojingas, nes skatina bendrą toleranciją tokiai veiklai. Todėl esą reikėtų vengti tiek nacių, tiek ir sovietų kolaborantų įpaminklinimo bei išaukštinimo.
Lietuvos žydų bendruomenė nuo rugsėjo pabaigos renka parašus po peticija, reikalaujančia neatidėliotinai nukelti J. Noreikos atminimo lentą nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato.