LŽB Jašos Heifetzo salėje rugsėjo 27-osios vakarą turėjome laimę klausytis Dr. Marijos Krupoves dainuojamų geto dainų jidiš kalba, fortepijonu grojo Artūras Anusauskas, Lietuvos džiazo pianistas, LMTA džiazo katedros vedėjas, profesorius. Koncertas buvo skirtas Vilniaus geto senaikinimo 75-osioms metinėms.
Dr Marija Krupoves, dainininkė ir mokslininkė, folkloristė, jos vardas žinomas, koncertų laukiama daugelyje šalių. Dainuodama jidiš dainas, Krupoves pristato ir garsina pasauliui Vilnių ir žydų kultūrą. Dainininkės repertuare taip pat Vidurio ir Rytų Europos tautų dainos. Dainininkė moka daug kalbų, ji keliauja ieškodama dainų jidiš, lenkų, lietuvių, baltarusių, romų, karaimų, totorių ir kitomis kalbomis. Pati būdama daugiakalbė, dainuoja visą savo repertuarą originaliomis kalbomis.
Jidiš dainoms Lietuvoje ir pasaulyje dėmesys ypatingas, nes po Holokausto, kai buvo sunaikinta 90 procentų Lietuvos žydų bendruomenės, sumažėjo žydų, mokančių jidiš, tuo labiau dainuojančių šia kalba. Marjia Krupoves pristatoma garbingiausiuose pasaulio forumuose, ją išgarsino labiausiai Tel Avivas ir Niujorkas, šiuose miestuose yra sukurti du dokumentiniai filmai su dainininkės atliekamomis Vilniaus geto dainomis.
Vilniaus geto kalinių kančios tęsėsi dvejus metus: jie tikėjosi išsigelbėti, gyveno viltimi, getininkai nešiojo krūtinėje neišdildomą nuojautą, jog žus. Todėl dainavo. “Ess is gewen a sumer-tog” posmuose Rikle Gleser aprašo Vilniaus žydų apgyvendinimą gete:
Vieną vasaros dieną,
Kaip visad buvo saulėta gražu,
Gamta tokia žavi,
Čiulbėjo paukščiai
Ir skraidžiojo aplink,
Tada įsakė į getą eiti mums.
Viena gražiausių dainų –„Vilne“, L. Volfsono žodžiais, sukomponuota A. Olšaneckio daina apie gimtąjį miestą. „Vilniau, mylimas mieste, esi taip žydiškai sumanytas. Verkiu girdėdamas tariant tavo vardą, mūsų viltie ir paguoda“… Garsaus poeto vilniečio, geto kalinio Avromo Suckeverio eilėmis, muzika Avromo Brudno parašyta ,,Unter dayne vayse shtern” – „Po tavo baltomis žvaigždėmis“. Skausmas ir viltis, nerimas, ir meilė – tiek daug jausmų sudėta į geto dainas.
Tebedainuojama ir Vilniaus geto daina, kuriai skambant visa salė atsistoja. Taip atsitiko ir šiame Jašos Jeifetzo pilnutėlėje salėje surengtams koncerte. Vilniaus geto dainą M.Krupoves dainavo apkabinus geto kalinę Fanią Brancovską „Zog nit keinmol“ – ”Niekad nesakyk, jog eini paskutiniu keliu“. Žinok, dar išmuš mūsų valanda, ir mes čia atgimsim, o šie krauju parašyti žodžiai tebus didysis mūsų slaptažodis.” Dainoje išreikštas ryžtas pavertė šį Hiršo Gliko (1922-1944) kūrinį pasipriešinimo himnu, Vilniaus geto palikimu ateities kartoms.
Poetas Velimiras Chlebnikovas, daugybės eilių autorius yra sukūręs ir ketureilį, kurį perskaitęs niekad nebepamirši:
Kada miršta arkliai – alsuoja,
Kada miršta žolės – džiūva,
Kada miršta saulės – jos gęsta.
Kada miršta žmonės – dainuoja dainas.
(Tomo Venclovos vertimas)