Lietuvos religijotyrininkų draugija rengia 2018 m. rudens paskaitų ciklą. Pirmasis renginys įvyks ketvirtadienį, rugsėjo 27 d. 17.30. Atviros Lietuvos fondo salėje (Didžioji 5, Vilnius). Renginio metu planuojamos 2 paskaitos su diskusija.

1-oji paskaita

Doc. dr. Aušra Pažėraitė (Vilniaus universitetas) „VILNIAUS GAONO RELIGINIO MĄSTYMO ASPEKTAI: TARP RACIONALIZMO IR MISTICIZMO“

Vilniaus Gaonas (R. Elijahu b. Šlomo Zalmanas) – legendomis apipinta asmenybė, Vilniaus ir  Lietuvos žydų (litvakų) ortodoksinio judaizmo „ikona“ (turint omenyje ne krikščionišką žodžio reikšmę), platesnei visuomenei dažniau žinomas tik kaip genijus, viešumo nemėgęs atsiskyrėlis, chasidizmo priešininkas. Paskaitoje bus bandoma paliesti kai kuriuos jo religinės minties aspektus, kabalistinės terminologijos naudojimo ypatumus. Chochma, Bina ir Daat – trys kabalistinių sfirų pavadinimai, žinomi kaip Išmintis, Supratimas ir Žinojimas (kurių abriaviatūra sudaro terminą Chabad), Vilniaus Gaono komentaruose Patarlių knygai (Mišlei), Sefer Jecirai ir kt. – tampa analitinėmis sąvokomis, per kurias analizuojami tiek dieviško valdymo struktūros, tiek  Šventųjų Raštų visų prasminių lygių atrakinimo raktai, tiek ir žmogaus proto gebėjimai. Intelektualinis ir individualistinis šių sąvokų aiškinimas galėtų padėti suprasti litvakiško judaizmo savitumą.

(Paskaita paremta vykdomo projekto „Religinio žmogaus atsakomybė: Lietuvos rabiniška mintis tarp racionalizmo ir chasidiško misticizmo”, kurį finansuoja Lietuvos mokslų taryba, pagrindu)

2-oji paskaita

Dokt. Alfredas Buiko (Vilniaus universitetas) „SĄMOKSLO TEORIJOS IR TIKĖJIMAS DEMONAIS“Sąmokslo teorijos, nepaisant pejoratyvinio požiūrio į jas, yra tapusios kasdienio gyvenimo dalimi – jos yra nepaprastai populiarios, ir lengvai galima surasti asmenų, tikinčių, jog žmonės niekada nenusileido mėnulyje ar kad JAV vyriausybė slepia informaciją apie ateivius. Deja, sąmokslo teorijos nėra vien nepavojingas pomėgis – istorija liudija, jog tūkstančiai žmonių (žydų, masonų, katalikų ir kitų) nukentėjo, nes visuomenė tikėjo, esą jie slapta vykdo nedorus darbus. Nors sąmokslo teorijos yra palyginti naujas reiškinys, atsiradęs po Prancūzijos revoliucijos, jų šaknys siekia gilesnius laikus: bent dalis sąmokslo teorijų yra perėmusios elementus iš tikėjimų demonais ir raganomis, ir toliau funkcionuoja kaip šių įsitikinimų tąsa. Galima teigti, jog sąmokslo teorijos, kaip ir tikėjimas velnio ir kitų piktųjų jėgų veikla, atlieka tas pačias, t. y., teodicėjos funkcijas – paaiškina blogį, skausmą bei kančią.

Paskaitos nemokamos! Susitikimo trukmė: 2 val.