Artėjant didžiosioms judėjų šventėms, džiaugiuosi galėdama su Jumis pasidalinti svarbiausiomis Lietuvos žydų bendruomenės naujienomis. Lietuvos žydų bendruomenė kasdienis gyvenimas pilnas iššūkių, tačiau kasmet augame, stiprėjame, jaučiame vis didesnį visuomeninį ir politinį palaikymą. Susidomėjimas žydų kultūra taip pat neblėsta – ta liudija Lietuvoje vykstantys Europos žydų kultūros dienos renginiai, kurių programa kiekvienais metais tampa vis turtingesnė.  Labai vertinu tai, kad prie Lietuvos žydų bendruomenės oficialiai prisijungė per 1500 žydų išeivių iš Lietuvos vienijanti Litvakų asociacija Izraelyje vadovaujama Arie Ben-Ari Grodzensky . Žydų vienybė –  didžiausias siekis tautinio atgimimo 30-metį šiemet švenčiančiai Lietuvos žydų bendruomenei.

Regioninių žydų bendruomenių  ir žydų organizacijų aktyvaus darbo dėka Lietuvoje neblėsta žydiškosios vertybės. Auga jaunoji žydų karta, kuriai galime patikėti savo istoriją ir savo ateitį. Ilgai brandinome įdėją atgaivinti Lietuvos žydų skautų tradiciją ir šiemet pagaliau pavyko ją paversti realybe bendradarbiaujant su Prancūzijos žydų skautais ir Lietuvos skautija. Lietuvos žydų skautijos dalimi buvo ir Vilniaus geto kalinė bei pogrindžio pasipriešinimo judėjimo dalyvė Fania Brancovskaja bei buvusi Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkė, jidiš kalbos tyrinėtoja Bliuma Kac. Nors išlikusi žydų bendruomenė Lietuvoje nėra gausi, įrodėme, jog esame pajėgūs tęsti senas tradicijas ir kurti naujas.115 m. švenčiančioje Vilniaus choralinėje sinagogoje sutikome litvakų kilmės Izraelio Valstybės Ministrą pirmininką Benyaminą Netanyahu su žmona Sara. Tai buvo istorinė proga priminti Europai ir Pasauliui, jog žydų tauta yra neatsiejama europietiškos kultūros dalis, o Europa turi būti dėkinga Izraelio Valstybei už daugybę išgelbėtų europiečių gyvybių –  Izraelio žvalgybinių operacijų metu užkardytų nusikaltimų. Dvi nedidelės demokratijos, Lietuva ir Izraelis, savo istorijose gali įžvelgti įstabių paralelių. Jas prisiminsime jau šį gruodį, minėdami  Lietuvos sionistinių organizacijų, parėmusių ir Lietuvos valstybingumo siekius, susivienijimo šimtmetį.

Rugsėjis žymi ir vieną didžiausių tragedijų, tapusių Lietuvoje vykusio Holokausto simboliu. Minime skaudžią Vilniaus geto sunaikinimo 75 m. sukaktį. Labai svarbu, kad istorinei atminčiai įamžinti skiriama vis daugiau neformalių priemonių, tačiau dar yra kur pasistiebti kalbant tiek apie Laikinosios Vyriausybės ir Laisvės aktyvistų fronto vaidmenį Holokauste, tiek apie valstybinę švietimo programą.

Taip pat labai vertiname  savo  partnerių  – jungtinės Izraelio ir Lietuvos archeologų grupės – atliktą  didžiulį darbą Vilniaus didžiosios sinagogos tyrimų srityje. Lietuvos žydų bendruomenė yra atsakinga už Vilniaus Didžiosios sinagogos įpaveldinimo galimybių studijos parengimą. Būdami Vilniaus Gaono dvasiniai įpėdiniai, jaučiame didžiulę pareigą užtikrinti šio ypatingo judėjų sakralinio objekto pagarbą ir tinkamą jo išlikusio paveldo pristatymą visuomenei.

Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie buvo ir yra su Lietuvos žydų bendruomene, ačiū už palaikymą ir aktyvumą. Linkiu Jums saldžių ir laimingų 5779-ųjų!