PŽB žydų bendruomenėje lankosi vis daugiau svečių iš užsienio, kurie domisi savo protėvių šaknimis.
Rugpjūčio pradžioje į Panevėžį atvyko Coller/Howard Brown šeima, kuri domėjosi savo protėviais gimusiais ir gyvenusiais Pušalote. Gennady Kofman paaiškino, kad Pušalote seniau daugiau nei pusė gyventojų buvo žydai, parodė iki karo ten gyvenusių žydų gyventojų sąrašą, kurie buvo nužudyti Žadeikių miške Pasvalio rajone, taip pat supažindino su Howard Brown Jewish Gen internetine svetaine, kurią sukūrė Ester ir Howard Margol. Svetainėje galima rasti informaciją apie buvusią Pušaloto žydų bendruomenę. Šiandien šios svetainės vykdantytysis direktorius yra Peggy Freedman.
Ypatingas susitikimas įvyko rugpjūčio 19 dieną. Vulf Gurvich į Panevėžio žydų bendruomenę atvyko kartu su savo giminaičiu iš Izraelio ir Kanados. Susitikimas padėjo išanalizuoti Gurvich pavardės seką Panevėžyje.
Liuba ir Jevgenijus Berlovičiai (Izraelis), jų žentas Paul Bangel (JAV), pusbrolis Gurvičius (Vilnius) atvyko į Panevėžį išgirdę, kad Panevėžio žydų bendruomenėje yra surinktas archyvas apie Gurvičių šeimą. Liuba Berlovich tvirtina, kad Chaya Gurvič (1902 m.), Scheina Gurvičiaitė (1904 m.), Faivel Gurvič (1917 m.) gimė ir gyveno Panevėžyje. 1923 m. Sheina emigravo į JAV, o Chaya ir Faivel liko gyventi Vilniuje.
Liubos mama Chaya (1902-1990 m.) iki Antrojo pasaulinio karo gyveno Panevėžyje, įpusėjus karui išvyko į Rusiją. Po karo mama su šeima apsigyveno Vilniuje. Iki Antrojo pasaulinio karo Chaya Gurvič- Reznikovich dirbo Panevėžio žydų lioninėje.
1941 m. Liuba Berlovich – Gurvič gimė traukinyje evakuacijos metu, pakeliui į Rusiją ir taip kartu su tėvais išsigelbėjo nuo mirties.
Liubos mamos pusbrolis Chaim Gurvič ir jo tėvai Lipa ir Etel Gurvič. Liubos senelis Hertz Gurvič gyveno Panevėžyje, karo metu kariavo prieš fašizmą ir žuvo.
Lipa Gurvič su sūnumi Kaune įkūrė savo verslą, pateko į Kauno getą, vėliau į Dachau koncentracijos stovyklą. Lipa Gurvič žuvo, o Chaim išliko gyvas ir po karo gyveno Vilniuje. 1991 m. Liuba ir Chaim emigravo į Izraelį, o 2016 metais Chaim mirė.
Ši informacija naudinga ne tik atvykstantiems, bet ir Panevėžio žydų bendruomenei. Susitikimai padeda analizuoti bendruomenėje esančius arhyvinius dokumentus, sužinoti daugiau papildomos informacijos bei pavardžių apie žuvusius žydus Lietuvoje, taip pat sužinoti, kad Panevėžyje prieš karą buvo žydų futbolo komanda “Ha-poel” (ver.darbininkas).
Įdomią istoriją papasakojo kartu su giminaičiais atvykęs Šeinos Gurvičaitės anūkas Paul Bangel. Po susitikimo svečiai pažadėjo atsiųsti senų nuotraukų iš savo šeimos archyvo.
Gegužės 19 dieną bendruomenėje apsilankė Janet Gladtone ir Dustine Bradshan iš Kanados, kurios domėjosi bendruomenėje turimais duomenimis apie savo protėvius Joseph Bejamin Glik, kuris iki Pirmojo pasaulinio karo gyveno Panevėžyje. Janet Gladtone mama Dora Bender papasakojo apie savo tėvą Hercel Hilk, gyvenusį Bajorų g., o 1908 m. emigravusį į Kanadą. Janet Gladtone ir Dustine Bradshan aplankė Panevėžio miesto centrą ir senąsias žydų kapines, Panevėžio geto vieta ir susipažino su jo istorija.
Rugpjūčio 20 dieną į bendruomenę atvyko Edward Poliakoff iš Kolumbijos. Jis domėjosi savo senelio šaknimis, kuris gimė ir gyveno Pušalote. Po informatyvaus pokalbio su Gennady Kofman Edward Poliakoff padėkojo už gautą informaciją apie savo prosenelę B. Kessler, kuri emigravo į Kolumbiją. Svečias paliko savo šeimos geneologinio medžio ištrauką, kur matyti jo giminaičių pavardės.
Rugpjūčio 27 dienos ryte Panevėžio žydų bendruomenėje apsilankė Mariam Nossel iš Vašingtono. Jos vizito tikslas aplankyti vietas, kur kadaise gyveno giminės. Mariam Nossel prosenelis Leiba Yadidie ir prosenelio sesuo Grindblat Beila bei tėvelis Efreimas Pinchas Nossel gyveno Kaune. Užėjus naciams tėvelis buvo Kauno gete, vėliau išvežtas į Dachau koncentracijos stovyklą.
Po pietų bendruomenę aplankė trys seserys Karin, Susan ir Rosalyn Brodie iš PAR. Jos papasakojo, kad jų seneliai Brody Brando ir Abramovich gyveno Panevėžyje, 1926 metais susituokė, o 1927 metais emigravo į PAR. Po susitikimo atvykusios viešnios aplankė masinę žydų žudynių vietą Kurganavos miške bei susipažino su žydų paveldo vietomis Panevėžyje.
