Autorius pasakoja apie save ir savo kūrybą:

Kiek save atsimenu, visada paišiau. Vaikystėje išmargindavau mokyklinių sąsiuvinių lapus, lankiau tapybos būrelį Kauno profsąjungų rūmuose. Būdamas tuometinio Kauno politechnikos instituto studentu dažnai apsilankydavau M. K. Čiurlionio galerijoje, labai mėgau skaityti didžiųjų menininkų biografijas. Tokiu būdu, niekeno per daug neskatintas ir nemokytas, artėjau prie tapybos, o būdamas paskutiniojo kurso studentu jau pradėjau tapyti.

Emigravus į Izraelį teko padaryti kelerių metų pertrauką. Taip jau būna, kol nukirstos šaknys iš naujo atauga… Kūtybiškų siekių vedamas, lankiau skulptūros studijų klasę. Čia supratau, kad skulptūra – mano pašaukimas, kad jaunystėje galbūt pasirinkau ne tą specialybę… Tačiau nesiryžau mesti inžinieriaus karjeros ir atsiduoti skulptoriaus darbui, taigi tęsiau tapytojo megėjo kelią.

Pagrindinis mano kūrybos kredo – paveikslas privalo “kalbėtis” su žmogumi. Ir nesvarbu, kokią techniką ar stilių pasitinksiu. Tai suprasti man padėjo M. K. Čiurlionio kūryba. Mėgstu impresionizmą, ypač V. van Gogo paveikslus. Šiuos du menininkus gerbiu be galo. Todėl, kai manęs paklausia, kokius paveikslus tapau, negaliu atsakyti vienareikšmiškai. Nesilaikau vienos temos ar stiliaus. Po apsilankymų M. K. Čiurlionio galerijoje fantazuoju spalvomis ir formomis. Užplūdus melancholikoms mintims apie, deja, niekada nematytus senelius, ištuštėjusius žydų miestelius Lietuvoje, gimsta paveikslai su kaimo bakūžėmis, klajojančiais klezmeriais, auštantį rytą giedančiais gaidžiais… Mėgstu perkelti ant drobės pasakų motyvus, o Mažojo princo tematika lydi visą gyvenimą.

Nežinau, kiek darbų esu nutapęs. Kai kurie pradingo, išsibarstė. Tačiau dauguma jų padovanoti šeimos nariams, draugams, pažįstamiems. Niekada nesiekiau paveikslų pardavinėti. Jie sukurti, kad gyventų savo gyvenimą ten, kur turi tinkamą vietą ant sienos ir džiugina savo šeimininkus.

Ši paroda gimė dėka Lietuvoje gyvenančių giminaičių ir draugų. Esu dėkingas jiems, kad paskolino paveikslus, padėjo organizuojant ir rengiant parodą.