Liepos 20 d. Panevėžyje lankėsi dvi viešnios iš JAV – dvi seserys Janet Petkun ir Joan D. Klane. Kelionės metu joms rūpėjo sužinoti, kur gyveno jų protėviai, o taip pat susipažinti su Panevėžio m. žydų bendruomenės veikla.
Janet Petkun papasakojo, kad jos proprosenelis Borukh Petkun gimė apie 1839 m., proprosenelė Zlata (Brauer) Petkun – apie 1842 m. Jų vaikai gimė apie 1859-1878 metus. Vaikų vardai – Avigdor, Blume, Zelman, Abel ir Israel. Zlatos tėvai – Isaac ir Nettie Brauer. Zelman gimimo liudijime įrašyta, jog gimė Panevėžyje. Abel mirė vaikystėje, Blume – žuvo Holokausto metu. Ji buvo ištekėjusi už Chaim Rohstein. Iki 1890 m. proproseneliai su savo vaikais gyveno Panevėžyje, o vėliau emigravo į PAR. Bendruomenės narys Jurijus Smirnovas viešnioms papasakojo apie Panevėžio krašto žydų istoriją nuo XVII a. iki Nepriklausomybės atkūrimo, parodė būstinės patalpose įkurtą Panevėžio žydų istorijos muziejų „Panevėžio žydų istorijos fragmentai“.
Kita šeima Jakov ir Lėja Segal lankėsi bendruomenėje liepos 24 dieną. Susitikimo metu išaiškėjo netikėtas istorinis faktas. Liepos pradžioje pagal susitarimą su Edit Perry (trečiojo amžiaus studentų universiteto vadovė iš Izraelio), kaip ir kiekvienais metais lankėsi su studentų grupe Panevėžio m. žydų bendruomenėje. Pernai vizito metu vadovė Edit Perry už šiltą ir malonų priėmimą bendruomenei padovanojo savo sukurtą knygą su nuotraukomis apie Vainšteinų šeimą, kurie gyveno Panevėžyje Respublikos g. 53 ir paprašė pagaminti stendą bei bendruomenėje įamžinti šeimos atminimą. Knygoje aprašomas šeimos narių gyvenimas iki Antrojo pasaulinio karo ir išgyvenusių Holokaustą likimas.
Šiandienos svečiai Jakov ir Lėja Segal paprašė bendruomenės pirmininko Gennady Kofman atrasti duomenis apie Vainšteinų šeimą. Pokalbio metu išaiškėjo, kad tai ir yra tas pats Jakov Segal, kuris aprašytas minėtoje knygoje, kurią padovanojo Edit Perry. Jakov Segal parodė nuotrauką, kurioje 1936 m.yra užfiksuoti visi jo giminaičiai prie savo namų šalia sinagogos Valančiaus g. 4, Panevėžyje : tėvas Ruven Segal, mama Ester-Fira Segal, senelis Jakov, senelė Rivka.
Jakov Segal yra vienintelis sūnus Vainšteinų šeimoje. Jo tėvai buvo Kauno gete, kuriame žuvo Jakovo vyresnioji sesuo Rivka. Vėliau tėvą Ruven Segal išsiuntė į Dachau, o mamą Ester-Firą į Štuthofo koncentracijos stovyklas. Karo pabaigoje, amerikiečių armijos išlaisvinta iš koncentracijos lagerio Jakovo mama Ester-Fira, pradėjo ieškoti savo vyro ir giminaičių. Ji dirbo savanore žydų organizacijoje, kur buvo sudarinėjami Holokaustą išgyvenusiųjų sąrašai. Čia dirbdama ji ir sutiko savo vyrą Ruveną. Pagaliau tėvai buvo kartu, tada ir gimė Jakov.
Jakov Segal Izraelyje sukūrė savo šeimą, turi dvi dukras ir keturis anūkus. Jis 30 metų tarnavo Izraelio armijoje, turi papulkininkio laipsnį ir 23 metus dirbo valstybės tarnyboje. Neįmanoma nepaminėti ir Jakov Segal žmonos Lėjos šeimos istorijos. Lėja Segal gimė Vilniuje 1947 m. Jos seneliams, Purto šeimai priklausė cemento fabrikas. Prasidėjus Vokietijos okupacijai Vilniuje visa Purto šeima buvo sušaudyta fabrike, o Lėjos mama išsigelbėjo, nes tuo metu buvo universitete. Per stebuklą jai pavyko išsigelbėti nuo Holokausto ir likti gyvai. Kadangi Lėjos mama turėjo santaupų, ji kartu su draugais iš okupuoto Vilniaus bandė išvykti į Rusiją, tačiau buvo areštuoti ir išsiųsti į Sibirą. Ten ir gimė Lėja. Vėliau ji buvo perduota į vaikų namus Lietuvoje.
Po šio vizito galime teigti, kad viena dalis Vainšteinų šeimos istorijos yra aiški ir baigtinė. Mus aplankė patys jauniausi šeimos rato atstovai, kurie liko sužavėti atradę stendą Panevėžio m. žydų bendruomenėje, kuriame Jakov Segal pamatė savo tėvų ir senelių nuotraukas.
