Atėjo Tamūzo mėnuo ir su juo nauji „iššūkiai“ mūsų sieloms. Tamūzo mėnesį prasideda “apsupties – suspaudimo“ laikotarpis, kuris baigėsi Šventyklos sugriovimu.

Kaip jau ne kartą sakėme, mes neužsiimame vien tik istoriniais įvykiais. Iš tikrųjų mums rūpi pokyčiai, vykstantys mūsų sielose. Judėjų kalendorius – kiekvieno  mūsų „vidinio darbo“ kalendorius. Kiekvieną Roš Chodeš (Mėnesio pradžią) yra ypatingas „švytėjimas“.

Mes esame ypatingų, nelengvų mėnesių pradžioje. Apie Tamūzo ir Avo mėnesius pasakyta: „Iš akių, iš akių teka vanduo“. Rašoma apie dvi akis: Tamūzo mėnuo priešais „dešinę akį“ ir Avo mėnuo priešais „kairę akį“. Kaip sako šventasis Ari, tai reiškia, kad Avo mėnesį, po „apsupties“, prasidėjus 17 Tamūzo, sugriautos abi Šventyklos.

Todėl mes turime šį mėnesį labai saugotis. Ko reikia saugotis? Iš tikrųjų turime saugotis savo „akių žvilgsnio“, kaip pasakyta: „Akys mato, o širdis trokšta“.  Akys žmogų veda prie didelės klaidos. Kuo ji pasireiškia? Jos sako žmogui: kai tu patenkinsi savo troškimą, tau bus gerai. Iš tikrųjų žmogus įsigijęs „100“, jau nori „200“, o įsigijęs „200“, jau nori „400“… Kol žmogus miršta,o jam dar lieka pusė neišsipildžiusių troškimų… Tad, ką gi reikia daryti?

Žmogus turi siekti „bendrumo“,- ne „asmeniškumo“. Panašiai kaip sporte, jei kiekvienas žais tik „sau“, komanda pralaimės, o jei visi galvos tik apie visą komandą – „apie bendrumą“, tikriausiai laimės visi, ir kiekvienas atskirai.  Todėl turime suprasti, jog Tamūzo mėnuo „siūlo“ mano „egoizmui“ pasitenkinti „asmeniškumu“. Ir jei „kūnas“ negauna ko nors, egoizmas siūlo „pakeisti“ šį dalyką kitu. Aišu – kenksmingu, tiek sielai, tiek ir kūnui. Todėl šį mėnesį žmogui reikia ypatingos apsaugos.

„Iš akių, iš akių teka vanduo“. Kodėl mes šį mėnesį verkiame? Verkia mūsų siela, nes ji supranta mūsų bergždžią „vėjo malūnų“ gaudymą. Žmogaus siela nori tikrų ir amžinų vertybių. Ji (siela) sako žmogui: sustok akimirkai, nesivaikyk „materialių“ vienadienių malonumų, pažvelk giliau, pamatyk tikrą „vidinę“ dalykų prasmę.

Siela moko žmogų Kūrėjo žodžiais: „Nori laimėti? Galvok apie „komandinį žaidimą“, galvok apie „bendrumą“. Pagalvok, ką tu gali padaryti dėl visų. Priversk savo „gyvulį“ galvoti „žmogiškomis“ – „komandinėmis“ kategorijomis… Jei suprasi šią išmintį, tada bus pastatyta sugriautoji Šventykla, ir tada ten nusileis Šchina. Tada išsipildys: „Ir pastatys Man Šventovę ir Aš būsiu joje, visų mūsų širdyse.  (Šmot 25 – 8),

                                                                                             Ravas Adamas Sinajus 

                                        Šabat Šalom!