Savaitinėje Toros dalyje skaitome apie Korachą ir jo klausimus, kuriuos jis pateikė Mozei.

Kyla klausimas, kas yra blogis, kad Koracho nuomonė nesutampa su Mozės, tautos lyderio, nuomone? Argi Mozė, mūsų mokytojas, taip nepasitiki savimi, kad sunku jam išklausyti kritiką? Kodėl Mozė neduoda Korachui aiškaus ir tiesaus atsakymo į jo klausimus? Midraše parašyta, kad Koračas turėjo du klausimus.

Pirmas.

Ar namui, kuriams pilna šventų knygų, reikia „Mezuzos“ ant durų staktos?

Antras.

Ar „Talitui“, kuris yra žydros (šventumo) spalvos, taip pat reikia ir „Cicito“ (žydro siūlo)?

 Žinome, kad Mozė, mūsų mokytojas, visai nieko neatsakė Korachui. Tačiau, kokį atsakymą vis dėlto gavo Korachas? Atsiveria žemė ir praryja Korachą bei jo pasekėjus…Kodėl Mozė negalėjo Korachui duoti aiškaus atsakymo, kad konfliktas nebūtų taip dramatiškai išspręstas?

Ko paklausė Korachas?

„Mezuza“ yra kabinama ant durų staktos, kai žmogus išeina iš namų, jis pabučiuoja „Mezuzą“ su mintimi: „Aš išeinu į lauką, kad atneščiau į savo namus šventumo „kibirkštį“. Iš tikro žmogus, išeidamas pabučiuoja „Mezuzą“ prisimindamas, kad jo paskirtis gyvenime – surinkti visas šventumo „kibirkštis“ ir įnešti jas į „vidų“. Korachas galvojo: „Namas, t.y. žmogaus „širdis“ yra tobula, kam dar reikalingas priminimas su  „Mezuza“, kai žmogus išeina iš namų?

Mozės atsakymas Korachui turėjo būti toks: „Negali būti, kad žmogaus „širdis“ (norai) yra tobuli, t.y. jei žmogaus „vidus“ yra tobulas, jis jau negali rastis mūsų pasaulyje, nes čia žmogui jau nėra ką veikti“.

Po to Korachas paklausė iš kitaip: „jei „drabužis“ visas žydros (šventumo) spalvos, tai reiškia, kad mano „išorė“ jau yra sujungta su „galutiniu tikslu“(žydra spalva „tchelet“ nurodo į galutinį tikslą), kam man dar reikia ir „Cicito“ (žydro siūlo) ?

Mozės atsakymas Korachui turėjo būti toks: „Negali būti, kad žmogaus „išorė“ būtų tobula. „Išorė“ negali visa būti „žydros“ (šventumo – tobulumo) spalvos. Tik su „prisikėlimu iš numirusių“ bus „išorė“ visiškai ištaisyta…

Tačiau Mozė vėl nieko neatsako Korachui. Kodėl? Todėl, kad Korachas atėjo su „ginču vardan ginčo“.

Korachas uždavė klausimų, kurie neigė tikėjimo idėją, todėl į tokius klausimus nėra atsakymų iš mūsų egoistinės logikos pusės. Tai reiškia, kad tikėjimo klausimai liečia pasaulėdaros paslaptis ir negali būti suprasti „egoistine logika“. Todėl Mozė  nieko neatsakė.

Iš tikrųjų egzistuoja dvi ginčo rūšys: konstruktyvus ginčas – „ginčas Dangaus vardu“, toks buvo Hilelio ir Šamajaus Toros mokyklų ginčas. Todėl Dangus ir išsprendė ginčą taikiai. Egzistuoja „ginčas dėl ginčo“ – „ginčas žemės vardu“.

Koracho konfliktas buvo „ginčas dėl ginčo“, t. y. „žemės vardu“. Todėl „žemė – Gehinomas (pragaras)“ išsprendė šį konfliktą (Korachą prarijo žemė). Korachas sulaukė labai sunkios bausmės.

                                                                                             Ravas Adamas Sinajus 

                                              Gero Šabo !