Vasaros metu bendruomenėje apsilanko labai daug svečių iš įvairių pasaulio šalių. Ne tik iki karo Panevėžyje, Aukštaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje gyveno daug žydų, kurie dabar  ieško savo šeimos šaknų.

Šį kartą į Panevėžį atvyko grupė žmonių iš Izraelio, Rusijos, JAV – Majamio. Visi jie buvę bendraklasiai, mokėsi vienoje mokykloje, kuri pradėjo veikti po Panevėžio išlaisvinimo iš vokiečių okupacijos 1944 metais rugsėjo mėnesį. Atvykusieji su dideliu susidomėjimu apžiūrėjo mokyklą, kurioje mokėsi nuo pirmos ir antros klasės, tėvams sugrįžus po evakuacijos II Pasaulinio karo pabaigoje arba atvykusių iš kitų sovietinių respublikų dirbti. Nemažą dalį šios mokyklos mokinių buvo žydai.

 Vienas tokių  David Dworkin atvyko iš Majamio. Jo tėvas buvo aviatoriumi, karinio padalinio vadu. Kitas Semion Zuselevič Šteiman su tėvais gyveno Ramygalos gatvėje. Semion visą gyvenimą dirbo finansininku. Jo vaikai: Genadij, Leonard ir Jevgenij mokėsi minėtoje mokykloje. Vladimir Maksimičiov gyveno Panevėžyje ir yra Panevėžio žydų bendruomenės narys. Jo mama  Bronislava Maksimičiova (Bradinskaja mergautinė pavardė), šeimoje buvo 7 vaikai. Broliai Genadij ir Baruch po karo taip pat mokėsi šioje mokykloje.

Atvykę į Panevėžio žydų bendruomenę svečiai sužinojo, kad mokykla, kurioje mokėsi iki karo buvo žydų moterų religinė gimnazija „Javne“, kurią 1922 metais pastatė rabinas Josefas Šlioma  Kahanemanas. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman papasakojo gimnazijos įkūrimo ir jos veiklos istoriją iki 1940 metų birželio mėnesio, kada ji buvo uždaryta, kaip ir visos kitos Lietuvos žydų mokyklos, gimnazijos ir pan. Vėliau pirmininkas Gennady Kofman svečius supažindino su bendruomenės visuomenine veikla, pavaišino košeriniu vynu ir maca.

Norintys atvykti vasaros metu vizitus iš anksto suderina su Panevėžio žydų bendruomenės pirmininku, ieškodami senų namų, kur kadaise gyveno protėviai, buvusių mokytojų ar vietų, kur gyveno ir dirbo seneliai, tėvai.

Šis susitikimas naudingas ne tik atvykusiems, bet ir Panevėžio žydų bendruomenei. Dėka atvykstančių svečių daugiau nei per dvidešimt metų sukauptas archyvas pasipildė naujais istoriniais dokumentais ir nuotraukomis.