Šią savaitę perskaičiau straipsnį apie neseniai atliktą mokslinį tyrimą, kuriame teigiama, kad žmogaus laimėjimai labiau priklauso nuo jo sėkmės, o ne nuo talentų ir protinių sugebėjimų.

O kas Toroje apie tai rašoma?

“Šešių dienų darbas turėtų būti atliktas, o septintąją dieną – šeštadienį – Šabatas  Visagaliui”.

Kyla klausimas, kodėl sakoma, kad “reikia dirbti”, o ne “šešias dienas dirbti”? Atsakymas suteikia mums labai stiprų impulsą, kuris iš esmės gali pakeisti mūsų gyvenimą, jei mes tikrai apie tai galvojame.

Tora tvirtina, kad mūsų darbų sėkmė priklauso tik nuo Visagalio palaiminimo.

Jis nori , kad mes dirbtume  natūraliai, bet tuo pačiu metu, realus galutinis rezultatas priklauso nuo to, ar mes prisimename ir suvokiame, kad tik Jis mums garantuoja sėkmę, o juk dažnai remiamės savo talentais, pastangomis, kitais dalykais.

Štai kodėl Tora mums praneša: šešias dienas darbas turi būti dirbamas. Tai reiškia, kad prireiks pastangų ir laiko, tačiau pagrindinis mūsų dėmesys ir rūpestis turėtų būti sutelktas į mūsų misiją gyvenime, ar mes gyvename kaip žydai.

Kitaip tariant, jei mes pradėsime labai stengtis ir pernelyg daug jaudintis dėl sėkmės, tai atsispindės mūsų mintyse, manant, kad sėkmė priklauso nuo mūsų pačių gabumų ir pastangų.

Labai subtiliame lygyje tai primena stabmeldystę. Juk senovėje stabmeldžiai žinojo apie Visagalio egzistavimą, tačiau klaidingai manė, kad Jis “įteikė sėkmės raktus“ įvairioms dvasioms.

Stabmeldžiai tikėjo, kad dvasios gali nuspręsti ir įtakoti mūsų gyvenimą savo laisva valia, bet iš tiesų to negali būti.

Panašiai elgiamės ir mes, imame  savintis “sėkmės raktus”, net nepagalvodami apie Visagalio palaiminimą, nueiname tuo pačiu neteisingu keliu kaip tie stabmeldžiai, manę, kad nuo dvasių, o ne nuo Vienintelio Aukščiausiojo, priklauso sprendimai.

Nuostabu, kad dabar ir mokslininkai padarė tą pačią išvadą, nors kol kas  jie tai vadina “sėkme”, vengdami Jo vadinti tikruoju vardu: Visagalio palaiminimu.