Lietuvos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė penktadienį, sausio 26d. pakvietė į Užsienio reikalų ministeriją paminėti Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Minėjime dalyvavo  Holokaustą išgyvenę žydų bendruomenės nariai ir žydų gelbėtojai, Seimo nariai, užsienio valstybių ambasadoriai.

Gedime bendrapiliečių, draugų, patriotų, o mano bendruomenės narių atveju, kas kartą išgyvename savo artimųjų šeimos narių netektį. Vertiname, kad bendras aukų pagerbimas inicijuotas Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, t.y. Lietuvos valstybės.

Man garbė, kad tarp mūsų šiandien yra ir Holokaustą išgyvenę bendruomenės šviesuliai. Jūsų gyvenimas yra dovana mums, o Jūsų liudijimas yra geriausia pamoka bet kuriai auditorijai. Pagal žydų tradiciją linkiu jums sulaukti 120.

Neseniai girdėjau vieną rabiną sakant, kad kančia padaro žydą tikru žydu, kad be kančios žydas yra ne žydas. Aš asmeniškai nemanau, kad kančia yra neatsiejama žydo būtis. Gyvenkime be jos. Nenoriu, kad mano vaikai ir anūkai kentėtų kaip mano tėvai.

Liūdna, kad minėdami Holokausto aukų atminimą pradedame švęsti Lietuvos valstybės šimtmetį. Tikėkimės, kad tai, kas buvo padaryta žydams Lietuvoje – įvykdytas genocidas – niekada nepasikartos.

Neseniai girdėjau vieną išmintingą žmogų sakant, kad istorija vis žengia pirmyn, bet antisemitizmas nuolat sugrįžta.

Šis renginys yra vertingas, nes čia mes galime kalbėti ir liudyti visiems, juolab, kad Lietuvos Vyriausybės pasitarime pritarta antisemitizmo apibrėžimui, kurį Bukarešte vykusioje sesijoje priėmė Tarptautinis Holokausto atminties aljansas. Visoms valstybės institucijoms siūloma atsižvelgti į šią apibrėžtį savo veikloje.

Tarptautinio Holokausto atminties aljanso rekomendacijoje rašoma dėl teisiškai  darbinės antisemitizmo apibrėžties įtvirtinimo, taip pat konstatuojama, jog „Antisemitizmas yra tam tikra samprata apie žydus, kuri gali pasireikšti neapykanta žydams. Žodinės ir fizinės antisemitizmo apraiškos yra nukreiptos į žydus arba ne žydų tautybės asmenis ir jų nuosavybę, žydų bendruomenės institucijas ir religinius objektus.“

„Visas demokratinis pasaulis turi nuolat kovoti su vis dar pasitaikančiomis antisemitizmo apraiškomis, užkirsti menkiausias galimybes šiam negatyviam reiškiniui atsirasti. Todėl vieningas ir platus antisemitizmo apibrėžties taikymas turi prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų sustiprinti kovą su antisemitizmu“- aš citavau Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį.

Dvidešimt pirmame amžiuje neturi likti vietos antisemitizmui. Niekur jo neturi likti: nei straipsniuose, nei kalbose, nei socialiniuose tinkluose ir komentaruose! Mūsų įsipareigojimas siekti šio tikslo, yra geriausias būdas pagerbti Holokausto aukas, kurių MES niekada neleisime pamiršti!

Šiemet rugsėjį minėsime Vilniaus geto sunaikinimo 75-metį.

Šiandien, didžiuodamasi galiu pasakyti, kad mūsų žydų bendruomenė išleidžia unikalią knygą: Vilniaus geto kalinio Itzchako Rudaševskio dienoraštį. Tai vaiko dienoraštis, neįtikėtinas liudijimas vaiko akimis, jis tikras ir labai liūdnas. Ši knyga, kurią pristatysime Vilniaus Knygų mugėje, išliks kaip svarbus Holokausto įvykių įrodymas ateities kartoms.