Minėjimą pradėjo EP vice pirmininkė Mairead McGuinness, pažymėdama, kad pagerbimo ceremonija organizuota kartu su Europos žydų kongreso vadovu Mošė Kantoru.  Mairead McGuinness dėkojo Izraelio Kneseto pirmininkui, atvykusiam pagerbti Holokausto aukų atminimo, taip pat Europos rabinams ir Briuselio vyriausiam rabinui. Ceremonijoje dalyvavo ir Europos šalių žydų bendruomenių vadovai, Lietuvos žydų benruomenę atstovavo Faina Kukliansky .

73-eji metai praėjo, kai buvo išlaisvinta Aušvico koncentracijos stovykla su 3 tūkstančiais likusių gyvų kalinių. Toji diena tapo Holokausto aukų atminimo diena. Pasak EP vice pirmininkės Mairead McGuinness, kelionė į Aušvicą šiais laikais yra būtina kiekvienam kaip Holokausto švietimo programos prieš neapykantą ir netoleranciją dalis, padėsianti suprasti skirtumą tarp blogio ir gėrio.

Apie Holokausto švietimo būtinumą kalbėjo visi minėjime dalyvavę prelegentai.

Kaip ir Lietuvoje kalbos apie būtinumą įtraukti Holokausto ir žydų istoriją į mokyklų vadovėlius kol kas lieka kalbomis.

 Europos žydų kongreso vadovas Mošė Kantoras taip pat kėlė klausimą, ar švietimo sistema pakankamai skiria dėmesio Holokausto atminimui? Pernai EP paskelbė rezoliuciją dėl antisemitizmo ir skatino Holokausto švietimą.

Izraelio Kneseto pirmininkas Julijus Edelšteinas pirmą kartą pakviestas į EP dėkojo išgyvenusiems Holokaustą kaip gyviems liudininkams, kurie dar gali papasakoti pasauliui apie matytas žydų žudynes. Jau pernai didžiųjų Europos miestų gatvėse vykusiose eitynėse buvo girdėti antisemitinė retorika ir „mirties“ reikalavimai žydams. Ko išmoko žmonės per 73 metus po Holokausto? – klausė J. Edelšteinas.

Holokausto žiaurumo prisiminimais iš EP tribūnos dalinosi į minėjimą pakviesti jį išgyvenusieji. Visa salė dalyvavo maldoje už aukų atminimą.