Letuvių politinės iliuzijos: Lietuvos laikinosios vyriausybės „Politika” ir Holokausto pradžia Lietuvoje 1941 metais

Letuvių politinės iliuzijos: Lietuvos laikinosios vyriausybės „Politika” ir Holokausto pradžia Lietuvoje 1941 metais

100-mesciui

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tinklapyje pradedame publikuoti Algimanto Kasparavičiaus, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos istorijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo straipsnius.

 I dalis

 Lietuvių istoriografijoje ir viešajame socialiniame-kultūriniame  diskurse didžiausia Lietuvos tragedija XX amžiuje dažniausiai įvardijama 1940-ųjų sovietinė okupacija labai greitai tapusi aneksija ir valstybingumo praradimas. Iš principo neginčijant šios modernaus lietuviško valstybingumo katastrofos istorinės reikšmės, vis dėlto, mano supratimu žvelgiant į platesnę ir gilesnę istorinę perspektyvą, istoriškai tai ne visai teisinga ir moralu. Didžiausia XX amžiuje tragedija Lietuvą vis dėlto ištiko ne 1940-ųjų birželį, kada tauta neteko laisvės bei valstybingumo. bet metais vėliau, kada jau nacių okupuotoje Lietuvoje prasidėjo Holokaustas. Taigi didžiausia XX a. Lietuvos tragedija yra kone pusę tūkstančio metų čia gyvenusios ir kūrusios lietuvišką pilietinę tapatybę žydų bendruomenės sunaikinimas. Nes nacionalinio valstybingumo praradimas, kaip rodo daugelio tautų istorinė patirtis, nėra negrįžtamas procesas. Kritinėmis istorinėmis aplinkybėmis tautai praradus nacionalinį valstybingumą, geopolitinei situacijai palankiai pasikeitus – jį atkurti įmanoma. Ir 1990-ųjų Kovo 11-ąją Lietuva tai padarė. Tuo tarpu buvusi visom prasmėm turtinga Lietuvos žydų – litvakų bendruomenė, deja, jau niekuomet nebebus atkurta. O tai gali reikšti ir reiškia tik viena, kad mūsų Lietuva, kuri daugeliui lietuvių reiškia dar dr. Jono Basanavičiaus įvardytus „Tautos namus”, taip ir liks mažesnė tuštesnė, tamsesnė, silpnesnė ir labiau pažeidžiama. Civilizaciškai. Emociškai. Kultūriškai. Demografiškai. Geopolitiškai.

Ko neteko Vilnius per Antrąjį pasaulinį karą?

Ko neteko Vilnius per Antrąjį pasaulinį karą?

Autorius: Marius Debesis 15min.lt

Šiandien Vilnių galima apibūdinti kaip baigiantį iš potrauminio sindromo išsivaduoti miestą, jame apstu plika akimi, o kartais tik giluminiu žvilgsniu pastebimų karo žaizdų, miesto netektis liudijančių žymių, rėžiančių bendrą miesto planą, kurios kasmet vis labiau smengą į užmarštį. Siekiant visapusiškai perprasti Vilnių reikia įsigilinti į bendrą praradimų visumą, susumuojant ko neteko sostinė per karą.

vilnius-1944-58653a4296640
Žengiant per miestą ir ieškant karo ,,palikimo“ derėtų apsibrėžti kategorijas vertybių, ko neteko Lietuvos sostinė karo metu. Pradėti reikia ne nuo kultūros, o nuo žmogiškųjų netekčių, nuo žmonių, kurie buvo neatskiriama Vilniaus miesto sudedamoji dalis. Žvelgiant į skaudžiausias netektis – Vilniaus žydų holokaustas iš miesto atėmė vieną svarbiausių miesto savitumo dalių, kuri dėl svarbos žydų kultūrai suteikė Vilniui Šiaurės Jeruzalės statusą. Nors tekste bus kalbama daugiausiai apie žydus, mirtis Vilniuje tykojo kiekvieno, nepaisant žmogaus socialinės padėties, religinių ar politinių įsitikinimų.
mazasis-getas-vilnius-po-58653a4459f50

Izraelio ekonomikos stebuklas iš arti

Izraelio ekonomikos stebuklas iš arti

Milda Kniežaitė lzinios.lt
Net ir tokiose garsiausiose kompanijose kaip „Apple“ ar „Google“ dirbantys žmonės Izraelyje stengiasi kurti savo verslą. Jokia sėkmė, jų manymu, – dirbti kitam. Sėkmė – savas verslas. Žmonių išradingumas, drąsa ir verslumas – mažos šalies stiprybė, padėjusi sukurti vadinamąjį Izraelio ekonomikos stebuklą. Iš jo vertėtų pasimokyti ir mūsų šaliai. Tokiomis įžvalgomis su „Lietuvos žiniomis“ dalijosi Tomas Navardauskas, jau dveji metai dirbantis Izraelio ir Lietuvos technologijų centre (The Israel Lithuania technology Hub – ILTH), siekiančiame skatinti ekonominę Lietuvos ir Izraelio įmonių partnerystę bei verslumą. „Mane visada žavėjo Izraelio startuolių ekosistema, palanki kurti visiškai naujas verslo idėjas, sparti aukštųjų technologijų plėtra, gyvybės mokslų laimėjimai. Šalyje veikia daugiau nei 250 tyrimų ir plėtros centrų. Kiekviena stambesnė tarptautinė korporacija, dirbanti aukštųjų technologijų srityje, stengiasi įkurti savo tyrimų centrus Izraelyje dėl ten jau esančių ir vis sparčiai kuriamų naujų ir inovatyvių technologinių sprendimų bei žmogiškojo kapitalo, pagrįsto profesinėmis žiniomis ir patirtimi.

Užuojauta

Lietuvos žydų litvakų bendruomenė su liūdesiu ir skausmu sutiko netikėtą žinią apie Ruvino Taico mirtį. (1950 05 19 – 2017 01 04)

Ruvinas Taicas – litvakas,  kilęs iš gilias šaknis Ukmergėje turinčios žydų šeimos, vienas paskutiniųjų tikrųjų Ukmergės  žydų, visą gyvenimą praleidusių šiame mieste, ilgametis baldų fabriko darbuotojas.

Gedime kartu ir nuoširdžiai užjaučiame velionio našlę Faustą, sūnus Artūrą ir Mantą, brolius, gimines, draugus ir kolegas, linkime Jums susitelkimo bei stiprybės įveikti netekties skausmą.

Ruvinas Taicas pašarvotas Ukmergės laidojimo namuose , J.Tumo Vaižganto g. 3, karstas išnešamas sausio 6 d. 13 val. 

Apklaustas Izraelio premjeras

Apklaustas Izraelio premjeras

BNS. Izraelio policija pirmadienį apklausė vyriausybės vadovą Benjaminą Netanyahu dėl įtarimų, kad jis gavo dovanų iš verslininkų. Tris valandas trukusi premjero apklausa buvo surengta atliekant korupcijos tyrimą, kuris sukrėtė šalies politinę areną. Tyrėjai B.Netanyahu apklausė jo rezidencijoje Jeruzalės centre, įspėję apie „įtarimus gavus naudos“, po apklausos sakė policijos atstovas spaudai ir pridūrė, jog daugiau nebus pateikta jokių detalių. Prieš apklausą B. Netanyahu paneigė padaręs kokį nors teisės pažeidimą ir paragino savo politinius oponentus „nešvęsti“ anksčiau laiko. Teisingumo ministerijos išplatintame pranešime nurodoma, kad premjerą apklausė policijos kovos su korupcija skyriaus pareigūnai, ir priduriama, kad B. Netanyahu yra „įtariamas gavęs dovanų iš verslininkų“. Jau ilgai trunkančio tyrimo metu aiškinamasi, ar turtingi verslininkai iš Izraelio ir užsienio siūlė dešimčių tūkstančių dolerių vertės dovanas, taip pat tiriamas dar vienas neįvardytas reikalas, skelbia šalies žiniasklaida.

LŽB 2017m. sausio mėnesio jubiliatai

LŽB 2017m. sausio mėnesio jubiliatai

Vilniaus žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento nariai, kuriuos sveikiname sausio mėnesį ir linkime geros sveikatos ! 
 Nina Dubrovskaja (1932 01 22)
Ninel Efros (1937 01 15)
Malka Fišer (1937 01 09)
Borisas Kacas (1947 01 05)
Galina Matskevitch (1937 01 19)
Judif Rozina (1937 01 08)
Ilana Rozentalienė (1937 01 16)
Mira Bloch (1937 01 15)
Ela Kruglova (1947 01 12)
Zinaida Vinickaja (1942 01 12)
Zofija Tunkel (1942 01 10)
Jurij Riabov (1937 01 13)
Jakovas Bumšteinas (1947 01 26)
Polina Kurbanova (1932 01 05)
Michail Safjan (1947 01 26)
Dina Ščerbinkina (1937 01 23)
Kauno žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento nariai:
Civa Čereškienė (1937 01 13)
Panevėžio žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento nariai:
Valentina Darinceva (1957 01 28)

Užuojauta

Mus pasiekė liūdna žinia, kad 2016m. gruodžio 2d. mirė Pera Kacienė, Kauno žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento narė (1923 01 05 – 2016 12 02).
Užjaučiame šeimos narius ir artimuosius.
Žydų dėkingumo dovanos savo gelbėtojams

Žydų dėkingumo dovanos savo gelbėtojams

Virginija SKUČAITĖ, “Kauno diena”

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, drauge su Maltos ordinu siekdama praskaidrinti ir palengvinti iškilių Lietuvos piliečių – žydų gelbėtojų senatvę, teikia jiems įvairios materialinės paramos.

Talkina Maltos ordinas

“Mums labai rūpėjo ir rūpi, kad mus gelbėjusių žmonių senatvė būtų bent kiek praskaidrinta ir aprūpinta materialiai, nes suprantame, kad maža vien padėkoti ir pavadinti Pasaulio tautų teisuoliu. Tad išgelbėtieji, jų organizacijos stengiasi kiek įmanoma materializuoti savo dėkingumą gelbėtojams įvairiomis formomis”, – kalbėjo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky po Vokietijoje Lietuvos žydų bendruomenės ir Maltos ordino šiemet surengto koncerto.

Koncerto metu surinktos lėšos – 123 tūkst. eurų – buvo skirtos  Pasaulio tautų teisuoliams Lietuvoje remti, finansuojant trejus metus truksiančius paramos gelbėtojams projektus.

Pasak Maltos ordino pagalbos tarnybos Lietuvoje generalinio sekretoriaus Eitvydo Bingelio, dalis lėšų šiemet buvo skirta kortelėms, už kurias gelbėtojai galėjo įsigyti nekompensuojamųjų vaistų ir medicinos prekių.

Šalom! (I)

birzu-ugniag-768x478

Borisas JANUŠEVIČIUS „Biržiečių žodis“

Jau kurį laiką stebiu užsiplieskusį susidomėjimą tarpukariu Biržuose gausiai gyvenusiais žydais. Šifruojami mįslingi jų kodai, kuriami ir vykdomi projektai, stengiamasi suteikti šiai veiklai tarptautinės reikšmės foną. Į Biržus atskubėjo Izraelio ambasadorius, JAV ambasadorės pavaduotojas, Lietuvos vyriausiasis rabinas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė, Bruklino sinagogos prezidentas, LR Seimo nariai, Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, kai kurių miestų žydų bendruomenių atstovai, ir daugelis kitų. Biržiečiai vyrai prisimatavo judėjų „jarmulkas“. Žydų kapinėse suskambo graudi kantoriaus giesmė. Dalis svečių tik dabar sužinojo, kad pasaulyje yra tokie Biržai su išlikusiomis unikaliomis žydų ir karaimų kapinėmis. Deja, tarp susirinkusiųjų jau nebuvoŠeftelio Melamedo, kuris save vadino vieninteliu Biržuose gyvu išlikusiu žydu. Daugiau kaip prieš metus Š. Melamedas mirė. 1941 m. birželį Šeftelis su broliu pasitraukė į Rusiją ir taip liko gyvas. 1945 metais sugrįžęs į gimtąjį miestą Vytauto gatvėje stovėjusių savo tėvų namų jau nerado – jie sudegė. Nerado ir prieš ketverius metus čia paliktų artimųjų. Motina Pajė, tėvas Peisachas ir septynmetis brolis Hirša buvo sušaudyti Pakamponyse. Apleistoms senosioms žydų kapinėms tvarkyti rodomas dėmesys, kurio jos niekada neturėjo. Paauglystėje čia žuvaudami mes, vaikai, niekuomet neidavom į gūdų kapų krūmyną. 

Gyventojai kviečiami pasidalinti prisiminimais apie 1941 m. nužudytus žydus prie Švenčionėlių

Niekur iš Švenčionių apylinkių gyventojų, o ypač tų, kurie yra 1941 m. spalio mėnesį vykusių tragiškų įvykių liudytojai ar nužudytųjų giminaičiai, atminties nedings skaudūs prisiminimai.

Vokiečiams 1941 m. vasarą okupavus Naujuosius Švenčionis (taip vadinti Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto archyviniame fonde), tą lemtingą rudenį, spalio mėnesį, visi Švenčionių apskrityje gyvenę žydų tautybės asmenys (tarp kurių įvairių profesijų atstovai – gydytojai, valstybinio banko darbuotojai, rabinai ir daugelis kitų) buvo suvaryti į getą ir po kurio laiko sušaudyti. svencionys3

Kreiptis ir rašyti Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkui Moisejui Šapiro: moisa50@mail.ru

Masinis žydų sušaudymas prie Švenčionėlių

Švenčionių krašte masiniam žydų naikinimui vieta pasirinkta netoli Švenčionėlių, už Žeimenos upės plytinčiame Platumų kaimo pušyne. Ten dar buvo išlikę buvusio poligono barakai. 1941 m. rugpjūčio viduryje Švenčionių valsčių policijos viršininkams buvo išsiuntinėtas slaptas Švenčionių apskrities viršininko įsakymas dėl visų apskrities žydų suvarymo prie Švenčionėlių ir jų turto konfiskavimo. Žydams, suvarytiems į barakus, teko išgyventi juose apie savaitę laiko, patirti badą, šaltį, būnant visiškoje nežinioje dėl savo ateities. Barakai, kuriuose gyveno, buvo apsupti tvora, aplinkinės vietos užminuotos. Esant produktų trūkumui prasidėjo badas.

Panevėžio miesto ir Ukmergės rajono žydų bendruomenių Chanukos šventė

Panevėžio miesto ir Ukmergės rajono žydų bendruomenių Chanukos šventė

Gruodžio 30 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenė (pirmininkas Genadij Kofman) kartu su Ukmergės rajono žydų bendruomene (pirmininkas Artūras Taicas) restorane “Vakarinė žara” jau ne pirmus metus susitiko švęsti Chanuką. Šventėje dalyvavo labai daug žmonių – abiejų bendruomenių nariai su šeimomis bei kiti garbūs svečiai – Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, Panevėžio miesto žydų bendruomenės globėjas ir rėmėjas – Jurij Grafman, istorikas Vidmantas Janukonis, tarybos nariai – Galina Kuzmienė ir Alfonsas Petrauskas. Šventinis vakaras buvo iškilmingas, jaukus ir linksmas, svečiai bendravo ir sveikino vieni kitus, vaišinosi tikromis litvakų Chanukos vaišėmis: latkėmis (bulviniais blynais) ir tradicinėmis spurgomis.

ukmcha7

Lenkijos žydų atminties keliais. Kodėl prie kaimynų muziejų nuolat nutįsta eilės?

Lenkijos žydų atminties keliais. Kodėl prie kaimynų muziejų nuolat nutįsta eilės?

Ieva Šadzevičienė, Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centro vadovė

Šį rudenį keliavome į Lenkiją, norėdami pažinti kaimyninės šalies kultūrinį paveldą, pamatyti, kaip lenkai tvarkosi su žydų kultūriniu paveldu, Antrojo pasaulinio karo palikimu
Pasiekiame Markova gyvenvietėje įsikūrusį Ulmų šeimos vardo Žydus Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusių lenkų muziejų. Jau šiame miestelyje gan simboliškai susiduriame su architekto Miroslavo Nizio vadovaujamos įmonės Nizio Design International kūryba. Įmonės sukurtas ekspozicijų dizainas tapo ne vieno istorinio muziejaus Lenkijoje vizitine kortele ir lydėjo mus lankant didžiausius muziejus Varšuvoje: Lenkijos žydų istorijos muziejų (POLIN) bei Varšuvos sukilimo muziejų. Ulmų šeimą Katalikų bažnyčia paskelbė Antrojo pasaulinio karo kankinių šeima, o Tautos atminimo institutas Izraelyje (Jad Vašem) jau 1955 m. šiai šeimai suteikė Pasaulio tautų teisuolių titulą. Antrojo pasaulinio karo metu Ulmai slėpė dvi žydų šeimas: Šalius ir Goldmanus. 1944 m. kovo 24 d. naktį liudytojų akivaizdoje vokiečių žandarmerija su mėlynaisiais policininkais (baltaraiščių atitikmuo Lenkijoje) brutaliai sušaudė šeimos tėvą Jozefą Ulmą, jo devintą mėnesį nėščią žmoną Viktoriją, šešis jų mažamečius vaikus ir aštuonis slepiamus žydus.