Kviečiame į Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos leidinio „V. D. Brennerio plakečių, medalių ir monetų parodos katalogas iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinio“, išleisto bendradarbiaujant su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi, pristatymą. Leidinio sudarytojas kultūrologas Jonas Nekrašius.
Amerikos Hebrajų akademiją (American Hebrew Academy) yra žinoma kaip vienintelė tarptautinė žydų paruošiamoji mokykla – koledžas pasaulyje. Čia žydų kultūra ir papročiai yra itin puoselėjami ir vertinami visos bendruomenės.
Gruodžio 4d. šios mokyklos atstovas atvyksta į Vilnių, surengti seminarą moksleiviams ir jų tėveliams, norintiems sužinoti apie vidurinio mokslo galimybes ir stipendijas šiame koledže, įsikūrusiame Greensbore, Šiaurės Karolinoje.
Seminaras yra planuojamas: Gruodžio 4 d. 17.00 val. „Kempinski Hotel Cathedral Square Vilnius“, Universiteto g. 14, Vilnius. Trukmė: 1,5 val.
Seminaras yra nemokamas, bet būtina registracija internetu Egoperfectus – Personalizuotos edukacijos kompanija .
Daugiau informacijos apie Amerikos Hebrajų akademiją
Antradienį, lapkričio 28d. “Beigelių krautuvėlė” drauge su Izraelio ambasada Lietuvoje pristatė žydiškus skanumynus, kurie bus tradicinėje Kalėdų labdaros mugėje Vilniaus Rotušėje. Kažin kuris stendas bus gausiausias šeštadienį Rotušėje?! Laukiame jūsų Rotušėje jau šį šeštadienį gruodžio 2 d.!
Užsienio šalių ambasadų atstovai pakvies į jau 15-ąją Tarptautinę Kalėdų labdaros mugę, kurioje bus galima pamatyti bei įsigyti ambasadorių žmonų, ambasadų darbuotojų, visuomeninių organizacijų atstovų pagamintų rankdarbių, kalėdinių dekoracijų, papuošalų, saldumynų ir įvairių suvenyrų. Mugės metu surinktos lėšos bus paaukotos likimo nuskriaustiems Lietuvoje.
Jubiliejiniame renginyje gruodžio 2 d. stendus Vilniaus Rotušėje turės daugiau nei 30 diplomatinių atstovybių ir 5 tarptautinės mokyklos. Mugės metu vyks loterija, kurioje dalyviai galės laimėti vertingų prizų, vyks tradicinių šokių pasirodymai, skambės choro atliekamos šventinės dainos.
Tuo metu Rotušės aikštėje įsikurs jaukus ambasadų miestelis – maisto mugė.
Darbo laikas nuo12.00–18.00 val.
Gruodžio 3d. 13val. sekmadienį kviečiame į Lektoriumą, kuris vyks Pylimo g. 4, 306k (3 aukštas)
Tema: Valstybinis antisemitizmas dabartinėje Rusijos Federacijoje .
Pranešėjas Vitalijus Karakorskis.
Vilniaus Saulėtekio mokykla – daugiafunkcinis centras maloniai kviečia Jus į vaikų ir jaunimo projekto “LITVAKAI. 900 METŲ ISTORIJOS” renginį LAPKRIČIO 29 d. 18 val. Lietuvos rusų dramos teatre, Basanavičiaus g. 13.
Įėjimas nemokamas. Laukiame Jūsų!
Projektą finansuoja:
BNS Lietuva inicijavo istorinį Izraelio premjero Benjamino Netanyahu vizitą į Briuselį susitikti su Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrais, antradienį patvirtino diplomatai.
„Lietuva inicijavo, kad Užsienio reikalų tarybos metu gruodžio 11 dieną įvyktų ES užsienio reikalų ministrų susitikimas su Izraelio premjeru“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė. Lietuva pastarąjį dešimtmetį tapo viena iš didžiausių Izraelio diplomatinių rėmėjų Europos Sąjungoje (ES). Daugelis kitų Europos šalių Izraelio atžvilgiu nusistačiusios griežčiau dėl nausėdijų plėtros okupuotame Vakarų krante. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad tiesioginis dialogas yra būtinas spręsti nesutarimus.
Pagerbkime ir Lietuvos karius savanorius žydus, kurie prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės kovų 1919-1921 m. Šiais žodžiais kreipėsi Raimundas Kaminskas, šaulys, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dėkoja už nuoširdų pagerbimą ir apgailestauja, kad nebuvo pakviesta dalyvauti drauge.
Apie teatro režisierių Valių Staknį
„Gimiau 1950-ųjų m. gruodžio 2 d. tolimame šiaurės Rusijos užkampyje, Komijoje, Ust-Vymo rajone, Žešarto kaimo pirtyje. Esu tų vietų pirmasis ir paskutinis lietuvis, gimęs lauke esant –37 laipsnių šalčio. Kai mirė Stalinas, mano šeimai buvo leista grįžti Lietuvon. Kiek pamenu, buvau žingeidus, greit pramokau lietuviškai. Lankiau Salomėjos Nėries, kiek vėliau – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mokyklą.
S. Sužiedėlio teigimu, Lietuva galėjo ir turėjo padaryti daugiau nustatydama ir nuteisdama holokausto vykdytojus. Istorikas sako, kad Lietuvai dėl išžudytų žydų nereikia prisiimti kaltės, tačiau pagaliau reikia be išsisukinėjimų pripažinti lietuvių dalyvavimą holokauste ir nebandyti menkinti mūsiškių dalyvavimo reikšmės. Mat tai, aiškina istorikas, kenkia Lietuvos įvaizdžiui, kuris svarbus net šalies suverenumui apginti. S. Sužiedėlio teigimu, niekas nenorės ginti krašto, kurio įvaizdis toks bjaurus.
Nuotraukoje: filmo peržiūroje dalyvavę Jakovo Bunkos Paramos ir labdaros fondo vykd. direktorius Eugenijus Bunka, fondo direktorius Daumantas Levas Todesas ir Feliksas Dektoras, filmo prodiuseris, Zevi Žabotinkskio raštų vyr. redaktorius, rusų – žydų intelektualų klubo “Kovčeg” steigėjas Maskvoje.
Lapkričio 23 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Jakovo Bunkos Labdaros fondo direktoriaus Daumantas Levo Todeso iniciatyva, buvo surengta uždara dokumentinio filmo “Aš turiu papasakoti” peržiūra. Šis filmas – Mašos Rolnikaitės (1927 – 2016) monologas, ji yra garsios knygos, dienoraščio, ” Aš turiu jums papasakoti“ autorė. Tai pasakojimas apie Mašos Rolnikaitės gyvenimo košmarus Vilniaus gete ir Strazdamuižos bei Štuthofo koncentracijos stovyklose.
Filmo režisierius Sergejus Kudriašovas, scenaristai – Sergejus Kudriašovas ir Dilara Tasbulatova. Dokumentinio filmo rėmėjai – Jakovo Bunkos Labdaros fondas ir Geros Valios fondas.
Pristatydamas filmą D.L. Todesas pažymėjo, kad po filmo demonstravimo tarptautiniame festivalyje, jo vadovaujamas fondas padarys viską, kad šį dokumentinį filmą pamatytų kuo daugiau moksleivių visoje Lietuvoje.
Gruodžio 12 ir 13 dienomis kviečiame į Allos Sokolovos ir Alexandro Ivanovo paskaitas, kurių metu bus gilinamasi į žydų kultūros paveldą, jo unikalumą.
Gruodžio 12 d. 16 val. 305 aud. įvyks Aleksandro Ivanovo paskaita „Sukurti žydų tautos portretą: Š. Anskio ekspedicijų (1912-1914) nuotraukų archyvas“.
Žymus rašytojas, rašęs rusų, jidiš kalbomis, etnografas ir revoliucionierius Š. Anskis (tikrasis vardas – Šloimė Zainvelis Rapoportas, 1863-1920), labiausiai išgarsėjęs pjese „Dibukas, arba Apsėstoji: tarp dviejų pasaulių“ 1912 – 1914 metais organizavo ekspedicijas į žydų sėslumo zoną vakarinėje carinės Rusijos pakraštyje, kurių metu fotografas Saliamonas Judovinas padarė apie 2000 nuotraukų. Aleksandro Ivanovo paskaitoje bus kalbama apie šių nuotraukų archyvą bei Anskio organizuotos ekspedicijos unikalumą ir išliekančią reikšmę. A. Ivanovas pasakos, kodėl buvo manoma, kad ši ekspedicija prisidės prie būsimosios žydų kartos savivokos; kaip buvo kuriamas „tautos portretas“; kuo išsiskyrė S. Judovino fotografijos bendrame to laikmečio kontekste; koks likimas šių nuotraukų ir kur jos šiuo metu saugomos.
„Jie nebeturės klaidžioti kaip blyškūs šešėliai tarp kitų tautų kūrinių“ – kas šių žodžių autorius? Ateikite į Aleksandro Ivanovo paskaitą ir sužinokite!
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina rabiną Sholom Ber Krinsky jubiliejaus proga ir dėkoja už ilgametes pastangas ir nuoširdų darbą mūsų bendruomenės labui.
Lietuvoje užaugo jauna žydų karta, kuri buvo lydima Jūsų mokymo ir geradarystės.
Rabine, gimtadienio proga žydų bendruomenė Jums ir Jūsų šeimai linki stiprybės ir sveikatos, teapšviečia Jūsų ateities darbus Toros išmintis.
Mazal tov! Bis 120!
Mieli Lietuvos žydų bendruomenės tėveliai ir vaikučiai!
Jei vaikučiams 2 – 4 metai, kviečiame jus šį sekmadienį į Dubi
Mišpacha klubą!
Pas mus atvyks nepaprastas svečias iš Kauno – tikras Robotukas
su parengta programa mažiesiems.
• Klube laukiame vaikučių nuo 11 val.
• Renginio pradžia 12 val.
Iki malonaus susitikimo!
Informacija pasiteiravimui:
Klubo koordinatorė Alina Azukaitis
Tel. nr.: 869522959
Daumantas Levas Todesas ( gim. 1947 lapkričio 25 d.) – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Tarybos narys, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo direktorius, LSK „Makabi“ viceprezidentas, Maskvos Vachtangovo teatro direktoriaus visuomeninis konsultantas. Atgimimo laikotarpiu – Vilniaus Mažojo teatro remėjas.
Daugybę savo gyvenimo metų jis paskyrė Lietuvos žydų paveldo, autentiškų medinių sinagogų išsaugojimui, gyvosios žydų istorijos ir kultūros sklaidai, dėjo pastangas didesnio lietuvių ir žydų tautų tarpusavio supratimo, žydų tradicijų Lietuvos visuomenėje pažinimo skatinimui.
1989 m. buvo vienas LSK „Makabi“ delegacijos siuntimo į Makabiadą organizatorių. Šioje Makabiadoje Izraelyje, tuo metu, kai Lietuvą vis dar kaustė sovietinis režimas, lietuviškąją trispalvę pirmą kartą iškėlė Lietuvos žydų sportininkai.
Daumantai, linkime Jums sveikatos ir laimės, o Jūsų valiūkiškas šarmas, puikus humoro jausmas bei aštrus protas skleis šviesą mūsų bendruomenėje dar ne vienus metus!
Biz Hundert un Tsvantsig!
Praėjusią savaitę Panevėžio miesto žydų bendruomenėje lankėsi svečias iš Japonijos Susumu Nakagawa. Į Panevėžį jis atvyko kaip savanoris jau antrą kartą, jis Kauno technologijų universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultete antrą semestrą dėsto japonų kalbos pradmenis anglų kalba. Susumu veiklos tikslas – pastatyti taikos tiltą tarp Lietuvos ir Japonijos. Jis domisi Lietuvos žydų istorija, o sužinojęs, kad mieste gyvuoja žydų bendruomenė, panoro joje apsilankyti. Vizito metu Susumu Nakagawa lydėjo dailės mokyklos mokytoja Loreta Januškienė.
Kadangi svečias, kaip ir visa jo šeima jau šešiolika metų yra krikščionių tikėjimo, tai natūralu, kad jam įdomus ir senasis testamentas, žydų istorija, tradicijos. Susitikimo metu prie puodelio arbatos Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman svečiui papasakojo Panevėžio miesto žydų istoriją, supažindino su archyviniais dokumentais bei bendruomenėje sukauptomis nuotraukomis. Susumu Nakagawa kilo daug klausimų, į kuriuos išsamiai atsakė Gennady Kofman. Pokalbio metu buvo paliesta Sugiharos tema, kada Japonijos konsulas Lietuvoje išdavė “Gyvenimo vizas”, kurios leido išsigelbėti daugiau nei tūkstančiui žydų nuo Holokausto. Susumu Nakagawa, kaip ir visi japonai tuo labai didžiuojasi.
2017 m. lapkričio 29 d. 19 val. Londono Centrinėje sinagogoje bus pristatomas naujausiais Grigorijaus Kanovičiaus kūrinys- autobiografinis apsakymas anglų kalba “Shtetl Love Song”.
urm.lt
Lapkričio 21 dieną Lietuvos generalinis konsulatas Čikagos kultūros centre atidarė išskirtinę parodą – „Vienas amžius iš septynių: Lietuva, Lite, Lita“. Parodoje apžvelgiama Lietuvos žydų istorija nuo jų atvykimo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją XIV amžiuje iki žydų gyvenimo Lietuvoje šiandien.
Parodos kūrėjas Pranas Morkus ir dizainerė Viktorija Sideraitė Alon sugebėjo atvaizduoti išskirtines žydų santykių su vietos gyventojais detales, paminėjo ne vieną įstabų litvakų kilmės asmenį, tarp kurių ir visame pasaulyje žinomas Vilniaus Gaonas. Būtent jo dėka Vilnius buvo pradėtas vadinti „Lietuvos Jeruzale“.
„Jungtinėse Amerikos valstijose gyvena didelis skaičius žydų, kurių daugumos šaknys yra Lietuvoje ir kurie didžiuojasi galėdami vadinti save litvakais. Dainininkas, filmų kūrėjas Al Jonson, dainų autorius Bob Dylan, aktorius Harrison Ford, kompozitorius George Gershwin. Tai tik kelios garsių Amerikoje gyvenusių ar gyvenančių litvakų pavardės, kurių tėvai arba seneliai atvyko iš Lietuvos. Todėl simboliškai šią parodą norėjome pradėti Čikagos kultūros širdyje, taip parodydami, kad žydai buvo, yra ir visada bus svarbi Lietuvos istorijos dalis“, – sakė Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius.
Į renginį iš Lietuvos atvyko ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Savo kalboje F. Kukliansky pabrėžė, kad nors Lietuvos žydų bendruomenę sudaro tik 5000 žmonių, litvakai paliko ryškų pėdsaką mūsų šalies istorijoje bei kultūroje, o užbaigdama savo kalbą pakvietė ateinančiais metais visus apsilankyti Lietuvoje.
Parodą vainikavo garsių litvakų kompozitorių kūriniai, kuriuos specialiam projektui subūrė talentingas kvartetas iš Lietuvos: Dalia Dėdinskaitė (smuikas), Gleb Pyšniak (violončelė), Marius Šinkūnas (vibrafonas) ir Simona Zajančkauskaitė (fortepijonas).
Manau, emociškai man taip pat būtų buvę lengviau savo paveikslus padovanoti žydų muziejui, tačiau buvo akivaizdu, jog paveikslus šiuo atveju turėčiau skirti ne jam, o Lietuvos valstybei. Kita vertus, supratau, jog jei Lietuvos valstybė priims mano dovaną, tai reikš, jog šioje šalyje netrūksta geros valios kovojant su praeities šešėliais, geros valios, leidžiančios nepamiršti nužudytų Lietuvos žydų. Mes kalbame apie siaubingą nusikaltimą ir apie tai, kad naciai turėjo kolaborantų Lietuvoje. Visa tai yra istoriniai faktai. Manau, jaunajai lietuvių kartai labai svarbu tai suprasti.
Panašu, kad žmonės nesugeba pasimokyti. Adomas ir Ieva turėjo daugiau vaikų, bet man atrodo, jog visa žmonija yra kilusi iš Kaino. Kiekvienas žmogus yra pajėgus padaryti ne tik tai, kas geriausia, bet ir tai, kas baisiausia. Tai, žinoma, susiję ir su išsilavinimu, kartais – indoktrinacija arba siaubingu smegenų plovimu. Man skaudu žiūrėti į tai, kas vyksta.
2015 m. Kaune įvyko konferencija tema Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis. Šia tema pasisakė žymūs Lietuvos istorikai. Konferencijoje taip pat dalyvavo Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman.
2017 m. lapkričio 22 dieną Panevėžyje buvo pristatyta knyga „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis“. Pristatyme dalyvavo Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai, svečiai iš Biržų, Kupiškio, Radviliškio.
skrastas.lt Regina Musneckienė
Kelionės pas išsigelbėjusią tetą
Kelmiškė tautodailininkė Kornelija Lopetienė kasmet po porą kartų skrenda į Izraelį aplankyti savo tetos Doros Šapyro. Vokiečių okupacijos metais Šapyrų, Zilbergų ir Rozinfeldų giminė slapstėsi netoli Kelmės esančiame Graužų kaime. Didelė žydų bendruomenė vylėsi, jog miške esančioje ūkininko sodyboje naciai jų neras.
Rozinfeldai gyveno Kelmės centre, name, kuriame tarybiniais metais įsikūrė karinis komisariatas.
Tačiau vieną dieną žydai buvo surasti ir miške, namas buvo apsuptas. Jame slapstęsi žmonės buvo išvaryti į mišką ir sušaudyti. Tik dviem mažiems Šapyrų vaikams Dorai ir Juozukui pavyko iššokti pro trobos langą ir pabėgti. Vaikai šiaip ne taip atėjo į Kelmę. Čia slapstėsi bažnyčioje ir pas gerus žmones, kol sulaukė vokiečių okupacijos pabaigos.
K. Lopetienės tėvas Juozas Šapyro gyveno ir mirė Lietuvoje, jo sesuo Dora šiuo metu gyvena Izraelyje.