Sausio 15d. mirė Liubovė Pranskūnienė, Socialinių programų
departamento narė iš Pasvalio (1951 05 27 – 2017 01 15).
Nuoširdžiai užjaučiame Pabradės pirmininką Moisejų Šapiro
dėl mylimos puseserės netekties.
Užuojauta
LŽB pozicija Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo konferencijų centrui klausimu
Atsižvelgiant į paskutiniu metu medijose suintensyvėjusius pareiškimus dėl neva iškilusio pavojaus Vilniaus Šnipiškių žydų kapinių (toliau – Kapinės) išsaugojimui, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (toliau – LŽB) jaučia pareigą dar kartą pristatyti svarbiausius faktus ir pateikti jais pagrįstą LŽB poziciją Vilniaus koncertų ir sporto rūmų (toliau – Sporto rūmai) rekonstrukcijos ir pritaikymo konferencijų centrui klausimu.
Kol kas jokie Sporto rūmų rekonstrukcijos darbai nėra pradėti vykdyti, taigi ir joks galimas neigiamas poveikis Kapinėms šiuo metu nėra daromas. Kapinėse buvę Vilniaus Gaono palaikai perkelti į veikiančias Vilniaus žydų kapines (Sudervės g.), jam pastatytas paminklas.
- Jau kuris laikas skleidžiami melagingi gandai, todėl būtina pabrėžti, jog: paminklai Kapinėse seniausiai sunaikinti, o Sporto rūmų pastatas pastatytas dar sovietinio režimo laikotarpiu. Šiuo metu yra parengti tik priešprojektiniai pasiūlymai, kurių pagrindu toliau turėtų būti rengiamas detalus techninis Sporto Rūmų renovacijos ir pritaikymo projektas, kuris bus kruopščiai analizuojamas ir vertinamas kompetetingų institucijų.
Letuvių politinės iliuzijos: Lietuvos laikinosios vyriausybės „Politika” ir Holokausto pradžia Lietuvoje 1941 metais
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tinklapyje tęsiame Algimanto Kasparavičiaus, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos istorijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo straipsnio publikaciją. II dalis. Pradžia 2017 01- 05.
XX amžiuje Lietuva betarpiškai pergyveno du kruvinus pasaulinius karus ir daugiau nei 40 m. įtemptai trukusį psichologinį Šaltąjį karą. Pirmojo pasaulinio karo realijos bei rezultatai atliepė lietuvių politinius lūkesčius ir sudarė sąlygas atkurti Lietuvos valstybingumą. Tuo tarpu Antrojo pasaulinio karo paini ideologija ir rūsti kasdienybė lėmė, kad lietuvių nacionalinė valstybė – Pirmoji Lietuvos Respublika de facto buvo sunaikinta. 1940-ųjų birželio 15-ąją Lietuvą okupavo šimtatūkstantinė Raudonoji armija. O mažiau nei po dviejų mėnesių – tų pačių metų rugpjūčio 3-ąją, stalininė Sovietų Sąjunga pasinaudodama totalia valstybinio teroro politika bei vietos kolaborantų paslaugomis, Lietuvą, kaip ir kitas dvi šiaurines jos kaimynes, aneksavo.
MIRĖ GARSUS FILOSOFAS, VDU GARBĖS DAKTARAS Z. BAUMANAS
BNS
Pirmadienį mirė garsus lenkų sociologas, filosofas, eseistas Zygmuntas Baumanas.91 metų Z.Baumanas pastaruoju metu sirgo. Z.Baumanas mirė pirmadienį savo namuose Lidse, Anglijoje, apsuptas artimųjų, sakė Anna Zejdler-Janiszewska (Ana Zeider Janiševska), filosofijos profesorė Varšuvoje ir Baumanų šeimos draugė. Jai apie Z.Baumano mirtį pranešė jo žmona.
Z.Baumanas gimė 1925 metais Poznanėje. 1939 metais naciams užėmus vakarų Lenkiją, jis su šeima pasitraukė į sovietų kontroliuojamą dalį. Z.Baumanas tarnavo tarybinėje Lenkijos kariuomenėje, buvo atsakingas už politinį švietimą, dalyvavo Kolbergo ir Berlyno mūšiuose, dirbo komunistinėse žvalgybos struktūrose.
Po karo Z.Baumanas Varšuvos socialinių mokslų akademijoje studijavo sociologiją, vėliau filosofiją Varšuvos universitete. 1959 metais jis išleido pirmąją savo knygą.
1968 metais Lenkijoje išaugus antisemitinėms nuostatoms, mokslininkas išvyko į Izraelį, dėstė Tel Avivo universitete, bet netrukus persikėlė į Angliją, Lidso universitetą. Nuo to laiko gyveno Anglijoje, rašė anglų kalba.
Z. Baumanas parašė per pusšimtį knygų, daugiau kaip 100 straipsnių, juose daugiausia nagrinėjo tokias temas kaip globalizacija, modernybė, postmodernizmas, vartotojiškumas, moralė, Holokaustas. Garsus savitu filosofija ir kitus mokslus apimančiu požiūriu, Z. Baumanas buvo stiprus moralinis autoritetas vargšams ir nukentėjusiesiems nuo pasaulį apėmusios globalizacijos. Rašant apie Holokaustą, ar apie globalizaciją, jam labiausia knietėjo, kaip sukurti orų gyvenimą priimant etinius sprendimus.
2007 metais mokslininkui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.
Nuostaba JAV: kodėl Lietuvos politikai nepasmerkė A. Baukutės elgesio?
LRT
Adolfo Hitlerio autobiografiniam veikalui „Mein Kampf“ tapus bestseleriu Europoje, įtakinga, Donaldo Trumpo dukros vyrui priklausanti žiniasklaidos priemonė observer.com apžvelgė pastaruosius nacizmo atspalvį turinčius įvykius Europoje ir, sužinojusi apie Lietuvos radijo ir televizijos laidoje „Atspėk dainą“ įvykusį incidentą, pareiškė apie atgimstančią brutalaus diktatoriaus populiarumo bangą.
Observer.com rašo, kad dėl aktorės Astos Baukutės LRT TELEVIZIJOS eteryje rodytų nacistinių ženklų šokiruoti LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius ir jo pavaduotojas Rimvydas Paleckis priėmė sprendimą stabdyti laidą. (Lithuanian Official Gives Nazi Salute on Live TV Show)
Užuojauta
Sausio 10d. mirė Sergejus Rapoportas, Vilniaus žydų bendruomenės ir
Socialinių programų departamento narys (1934 12 17 – 2017 01 10).
Liūdime kartu su artimaisiais ir reiškiame jiems nuoširdžią užuojautą.
1945-ieji Vilniuje: kaip naciai sugriovė vieną didžiausių bibliotekų Europoje
Pateikiame ištrauką iš „Versus aureus“ išleistos Anderso Rydelio knygos „Knygų vagys: dingusių bibliotekų paieškos“ Andersas Rydelis – švedų rašytojas ir žurnalistas, žurnalo „Konstnären“ vyriausiasis redaktorius. Knygų „Holivudą apvogę švedų piratai“ ir „Nulis, nulis – pasaulį pakeitęs dešimtmetis“ autorius. Rašo verslo, šių dienų aktualijų ir kultūros žurnalams „Veckans Affärer“, „Icon“ ir „Fokus“.
Autorius vaizdžiai aprašo savo kelią šiuolaikinėmis Vilniaus gatvėmis ir įvykius, kurie klostėsi nacių okupuotame mieste, dėmesį skirdamas 1945 metais sugriautam YIVO žydų mokslo institutui. Būtent instituto rūsyje nacistai rado tai, ko ieškojo – dešimtis tūkstančių knygų ir leidinių, kuriuos čia suvertė įsikraustę kareiviai.
Užuojauta
Sausio 7d. mirė Iseris Šliomovičius, Kauno žydų bendruomenės ir
Socialinių programų departamento narys (1937 03 05 – 2017 01 07). Liūdime ir užjaučiame šeimą ir artimuosius.
Teroro išpuolis Jeruzalėje pareikalavo 4 jaunų izraeliečių gyvybių
Teroro išpuoliai Izraelyje nesiliauja. Vakar, sausio 8 d. gausiai turistų lankomoje Armon Hanatziv pėsčiųjų alėjoje Jeruzalėje buvo nužudyti 4 jauni Izraelio kariai, 16 žmonių sužeista. Tragedija įvyko kai palestiniečių užpuolikas sunkvežimiu pasuko link minėtos pėsčiųjų zonos, suvažinėdamas 4 Izraelio karius. Vyriausiajai aukai buvo vos 22 metai. Užpuolikas taip pat žuvo įvykio metu.
Šioje vietinių ir turistų pamėgtoje vietoje praeitų metų gegužę buvo užpultos dvi senyvo amžiaus moterys, įvykis Izraelio teisėsaugos institucijų taip pat įvardytas kaip teroro aktas.
Gedime kartu su aukų šeimomis.
Užuojauta
Vilniaus žydų bendruomenė praneša, kad 2017m. sausio 8d. mirė Šeina Volpaitė, Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos narė.(1928 05 17 – 2017 01 08). Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius dėl netekties.
R. Valatka. Buitinė TV + buitinis antisemitizmas = buitinė baukučių ir kepenių valdžia
Įsivaizduojate laidą, kurios vedėjas – buvęs Atstovų rūmų pirmininkas, o joje buvusi Kongreso demokratė šaukia „Heil!“? Ne. Virš tautos mandatą turėjusių veikėjų – tik ponas Dievas. Nepaisant to, buvęs jūsų išrinkto Seimo pirmininkas, artimiausias tuomečio premjero Kubiliaus ir liberalų naktinio mokesčių perversmo sąjungininkas, veda laidą, kurioje dalyvaujanti buvusi jo Prisikėlimo frakcijos narė šoka iš vietos, ir atsistojusi šlykščia Hitlerio poza sušunka: „Žydas!“ Buvusiam europinio Seimo pirmininkui nė blakstiena nesukruta.
Ona Šimaitė – tylioji kovotoja už gyvybę
Ona Šimaitė Izraelyje. Vilniaus universiteto bibliotekos nuotrauka
lzinios.lt Sukanka 123 metai, kai gimė Ona Šimaitė, Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusi nuo žūties dešimtis Vilniaus žydų. Prisiminkime tylų šios pasaulio tautų teisuolės žygdarbį. O. Šimaitės vardas Lietuvoje minimas nedažnai. Jį mena tik paminklinė lenta prie Vilniaus universiteto ir siaura gatvelė, vinguriuojanti nuo Užupio pašonėje esančio Kūdrų parko ir užsibaigianti stačiais laiptais, vedančiais į senamiestį. Į vietą, prieš septynetą dešimtmečių tapusią kančios ir mirties simboliu tūkstančiams mūsų piliečių, kuriems buvo lemta gimti žydais. Į buvusį Vilniaus getą, kur nacių okupantų valia paskutines gyvenimo dienas leido pasmerktieji išnykti. Į vietą, iš kur kukli bibliotekininkė O. Šimaitė, nepaisydama mirtino pavojaus, išgelbėjo ne vieną, netekusį vilties.
Užuojauta, mirus dvasiniam lyderiui rabinui Moše Šapiro
Lietuvos Žydų (litvakų) bendruomenė su liūdesiu praneša apie rabino Moše Šapiro, judėjų litvakų ultra ortodoksų bendruomenės dvasinio lyderio Izraelyje mirtį.
Jo tėvas, rabinas Meir Šapiro, kartu su savo broliu, rabinu Simcha Ziselom iš Lietuvos ir išvyko į Izraelį, į Hebrono ješivą mokytis Toros. Pats rabinas Moše Šapiro mokėsi Panevėžio ir Hebrono ješivoje. Jo mentoriai buvo garsūs išminčiai – rabinas Eliyahu Dessleris ir rabinas Yitzchakas Gutner.
Išskirtiniai būsimo rabino Moše sugebėjimai atsirado iki 18 metų, jis jau žinojo visą Babilono Talmudą. Tuomet rabinas Yishai Abraomas Karelitzas patarė jam giliau studijuoti Talmudą.
Rabinas Moše Šapiro vadinamas pirmuoju mūsų laikų didžiuoju rabinu, mokiusiu žydus, kurie sugrįžo į savo tėvų tikėjimą ir mokėsi judaizmo.
Pernai rabinas Moše Šapiro lankėsi Lietuvoje, pabuvojo miestuose, kurie susiję su jo šeimos istorija. Susitikime su LŽB vadove Faina Kuklyansky rabinas pažymėjo, kad Lietuvos žydų bendruomenė turi didelę ateitį.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia gilią ir nuoširdžią užuojautą rabino Moše Šapiro šeimai, draugams ir mokiniams.
Baruch Dayan cha Emet!
Lietuvos ir Izraelio vadovai pabrėžia Holokausto atmintį, verslo ryšius
Vilnius, sausio 8 d. (BNS). Minėdami Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių užmezgimo 25-ąsias metines, abiejų šalių prezidentai pabrėžė būtinybę saugoti Lietuvos žydų paveldą ir plėsti verslo ryšius.
„Bet kurioje srityje ryšiai tarp mūsų tautų vis tvirtėja – alyvmedis ir ąžuolas auga kartu kaip vienas“, – rašoma šia proga paskelbtame Dalios Grybauskaitės ir Reuveno Rivlino bendrame pareiškime.Prezidentai teigia, kad pasitelkus atminimą ir švietimą būtina užtikrinti, kad Holokausto tragedija niekuomet nepasikartotų.
„Turime paminėti praeitį, pagerbdami nekaltas aukas ir teisuolius, analizuodami kaltininkus ir bendrininkus, kurdami draugyste ir abipuse pagarba grįstus dvišalius santykius“, – teigia prezidentai.
Pristatomas pašto ženklas, pažymėti Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių užmezgimo 25-ąsias metines,
Sausio 9 d., pirmadienį, 11 val. Vilniaus centriniame pašte (Gedimo pr. 7, Vilnius) vyko pašto ženklo, skirto pažymėti Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių užmezgimo 25-ąsias metines, pristatymas. Dvišaliai santykiai su Izraelio valstybe yra plėtojami nuo 1992 m. sausio 8 dienos.
Renginyje dalyvavo: Izraelio valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai Amir Maimon, AB Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė, Vilniaus dailės akademijos (VDA) rektorius prof. Audrius Klimas ir pašto ženklo autorė Kotryna Opanovičiūtė.
Apie LRT generalinio direktoriaus A. Siaurusevičiaus ir LRT radijo bei TV poziciją
lzb.lt
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky nuomone, LRT generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus, visuomeninės LRT televizijos užimta pozicija dėl aktorės Astos Baukutės elgesio LRT TV laidoje „Atspėk dainą“ , kai ji pradėjo demonstruoti Hitlerį vaizduojančius gestus, visos Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nuomone, yra teisinga ir išreiškia valstybės poziciją savo piliečių žydų atžvilgiu. „Turiu pasakyti,- tęsia F. Kukliansky, kad Nacionalinis radijas ir televizija nuosekliai ir profesionaliai demonstruoja požiūrį į šimtmečius trukusią Lietuvos žydų istoriją, kelia „nepatogius“ Holokausto švietimo klausimus, ko daugelį metų nedaro, net ir raginami, už švietimą atsakingi pareigūnai. Ir šiuo metu LRT radijo žurnalistai rengia laidas apie skaudžius istorinius įvykius, iki šiol įtakojančius šiandienos gyvenimą miesteliuose, sunaikinus žydų „štetlus“ (vert. miestelius). Reiškiu padėką už darbą ir prašau tęsti pradėtą radijo ciklą. Nereikia bijoti ištarti žodžio „žydas“, tik svarbu suprasti ir nepamiršti, kas atsitiko ir kaip elgėsi bendrapiliečiai lietuviai Holokausto metu, ir kodėl žydų litvakų bendruomenė šiandien yra tokia maža ir jautri visiems antisemitizmo ir nacizmo ženklams.“
A.Baukutės elgesys yra netoleruotinas – A.Siaurusevičius
Vilnius, sausio 7 d. (BNS). LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius sako, jog aktorės Astos Baukutės elgesys, kai penktadienį transliuotoje laidoje ji demonstravo Hitlerį vaizduojančius gestus, yra netoleruotinas, todėl buvo nuspręsta nutraukti laidos transliavimą per visuomeninį kanalą.
“Mes tikrai netoleruosime šio dalyko ir vakar priimti sprendimai – laida uždaryta. Kadangi žmonės nejaučia atsakomybės, tai taikomos griežčiausios sankcijos. Tai yra man kaip asmeninis įžeidimas prieš visus mano principus“, – BNS sakė A.Siaurusevičius. Jo teigimu, LRT nutraukė visus sutartinius ryšius su televizijos laidų prodiuserio Modesto Karnaševičiaus įmone „Viena planeta“ ir ateityje neplanuojama atnaujinti verslo santykių.
A.Baukutės pasirodymas LRT laidoje buvo neskoningas – F.Kukliansky
Vilnius, sausio 7 d. (BNS). Aktorė Asta Baukutė, demonstruodama Hilterį vaizduojančius gestus penktadienį rodytoje LRT pramoginėje laidoje „Atspėk dainą“, elgėsi neskoningai, sako Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
„Kadangi nesu iki galo įsigilinusi, aš negaliu pareikšti, kad tai mus įžeidė, bet mano klausimas, kam reikia tokiu būdu juokauti? Yra milijonas kitų temų ir galbūt tai buvo nevykęs juokelis. Man tas juokas nesuprantamas ir galbūt jis kitam bus nesuprantamas, todėl gali išaugti visai nejuokingų reakcijų. Mano supratimu, tokių dalykų reikia apskritai vengti. (…) Žinote, reikia galbūt truputį daugiau talento turėti tam reikalui ir daugiau išmanumo, o ekspromtu netinka. Net nemandagu ir neskoninga“, – BNS sakė F.Kukliansky.
A.Baukutė penktadienį transliuotoje pramoginėje laidoje „Atspėk dainą“ atspėjusi Simono Donskovo dainą atsistojo ir pradėjo demonstruoti Hitlerį vaizduojančius gestus. Laida nebuvo transliuojama tiesiogiai, buvo rodomos jos iš anksto padarytas įrašas.
LRT „Radijo dokumentika”: Slabados miestelis
P. Poderskio nuotraukoje – Vilijampolės ješivos pastate sovietmečiu veikė fabrikas.
Radijo dokumentika sausio 8 d., sekmadienį, 11.05 val. Kartojama antradienį sausio 10 d. po 9 val. žinių “Ryto garsų” laidoje. Neries ir Nemuno santakoje XVII a. Radvilų įkurta privati Vilijampolės Slabada – laisva nuo baudžiavos gyvenvietė – iš pradžių buvo nedidelė ir dokumentuose vadinta kaimu, bet jau XVIII a. antroje pusėje amatais ir prekyba miestelis galėjo konkuruoti su kitapus upių esančiu Kaunu. XX a. sparčiai vystėsi pramonė. Čia iki II Pasaulinio karo veikė viena garsiausių Lietuvos ir Europos rabinų mokyklų – Slabados ješiva.
Slabadą galima būtų vadinti štetlų štetlu – daugelis jos gatvių pavadintos Lietuvos miestelių vardais – Ariogalos, Linkuvos, Betygalos, Babtų, Gargždų, Josvainių, Tauragnų, Riešės, kiti pavadinimai – Vežėjų, Mėsininkų – mena čia gyvenusių ir dirbusių žmonių profesijas.
Slabados pavadinimas retai girdimas – šiandien štetlas plačiau žinomas Vilijampolės vardu, prieš II Pasaulinį karą jis tapo Kauno miesto dalimi.
Aštuntasis pasakojimas iš ciklo, skirto Lietuvos žydų miesteliams – apie Vilijampolę. LRT radijas atsigręžia į pamirštą Lietuvos žydų praeitį.
Lektoriumas kviečia
Sausio 8d. sekmadienį, Pylimo g. 4, Konferencijų salėje (2 aukštas)
12:00 val. bus rodomas dokumentinis filmas “Žvaigždės nakty ” rež. A.Koganas
Įžanginis žodis ir komentarai rabino Šimšono Danieliaus Izaksono