Susitikimas su istoriku prof. dr. Antony Polonskiu

Polonskis bendr

LŽB nariai susirinko į susitikimą su istoriku Prof. Dr. Antony Polonskiu, kurio knyga išversta į lietuvių kalbą apie Žydų istoriją Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje. Diskusiją moderavo prof. Šarūnas Liekis.
Brandeis (JAV) universiteto profesorius, yra bene autoritetingiausias Rytų Europos žydų istorijos tyrinėtojas. Vienas naujausių jo darbų „Žydai Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje” pateikia išsamų sintetinį istorinės, politinės ir kultūrinės žydų bendruomenės raidos minimose valstybėse vaizdą. Modernus ir gausiais archyviniais tyrimais paremtas darbas yra ne tik svarus indėlis į Rytų Europos žydų istoriją, bet ir ypatingai svarbus Lietuvos žydų istorijai.  Nors originaliame knygos pavadinime ir nėra Lietuvos vardo, tačiau istorinės realijos lėmė, kad Lietuva, būdama bendroje Lietuvos-Lenkijos (Abiejų Tautų Respublika) valstybėje ar Rusijos imperijos sudėtyje tapo neatsiejamu A. Polonsky studijų objektu.

Skaityti plačiau

ejc

Briuselyje vyko Europos žydų kongreso asamblėja ir Tarptautinės Holokausto dienos minėjimas. Renginuose dalyvavo Europos žydų bendruomenių vadovai , taipo pat Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

EJCasambleja2

Daugiau nuotraukų

 

Panevėžys mini Tarptautinę Holokausto dieną

Panevėžys mini Tarptautinę Holokausto dieną

     2005 m. lapkričio 1 d. Jungtinių Tautų organizacijos Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją ir paragino kasmet pasaulyje sausio 27-ąją dieną minėti kaip tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Šios datos minėjimas siejamas su 1945 m., kuomet dar tebevykstant Antrajam pasauliniam karui sausio 27 d. buvo išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai. Tai didžiausia nacistinės Vokietijos įkurta naikinimo stovykla, kurioje nužudyta apie 1,5 mln. žmonių, jų tarpe pagyvenusių ir vaikų, iš kurių apie 1 min. – žydų.

Lietuva yra Holokausto atminimo aljanso narė,i aktyviai dalyvaujanti tarptautinėse kovos su antisemitizmu programose. 1941 m. Lietuvą okupavo nacistinė Vokietija ir per kelis mėnesius buvo sunaikinta didelė Lietuvos žydų bendruomenės dalis. Dalis Lietuvos žydų, kaip darbo jėga, pateko į miestuose įsteigtus getus. Panevėžio getas buvo likviduotas 1941 m. rugpjūčio 17 d. Sušaudyta 13,5 tūkst. žydų. Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos tyrimų duomenimis per karą buvo sunaikinta 200 tūkst. žydų. Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių žudynių vietų, tiek pat senųjų žydų kapinių.

Paa5 getas

  

Skaityti plačiau
Pirmojo “Beigelių krautuvėlės” gimtadienio belaukiant

Pirmojo “Beigelių krautuvėlės” gimtadienio belaukiant

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / „Beigelių krautuvėlė“ Vilniuje visada kvepia šviežiais kepiniais

„Beigelių krautuvėlė“ pamažu tampa neoficialiu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės turizmo centru. Nors Vilniuje veikia ir oficiali tokia įstaiga, ji dirba ne itin sėkmingai. Todėl norėdami gauti naujausią informaciją apie tai, ką pamatyti, paragauti, su kuo pabendrauti, greičiau ją gausite būtent „krautuvėlėje“ Pylimo g. 4. Reikia paminėti, kad ji įkurta neturint tokio tikslo – 2014 m., tuomet tik „popieriuje“ gimęs projektas buvo tolerancijos kampanija prieš antisemitizmo ir neapykantos apraiškas viešojoje erdvėje. Tačiau galiausiai virto realiai egzistuojančia jaukia vieta.

beigeliu-krautuvele-vilniuje-5876492ae8f20:

Skaityti plačiau

Vienintelis Holokaustą išgyvenęs Šilalės žydas – Ruvinas Zeligmanas pasakoja apie žydų likimą jo gimtajame miestelyje

Vakarų Lietuvos miestelyje Šilalėje iki Antrojo pasaulinio karo pradžios dauguma gyventojų buvo žydai.  Mūrinė žydų sinagoga pastatyta apie 1910 – 1914 metus dabartinių V. Kudirkos ir Maironio gatvių kampe. Dabar joje „Senukų“ parduotuvė. 

Zeligmanas

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narys Ruvinas Zeligmanas – vienintelis, išsigelbėjęs iš 1,5 tūkstančio Holokausto metu nužudytų Šilalės žydų. Kai 1941m. prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, jis buvo 10-metis vaikas.

Nors Ruvinas jau seniai nebegyvena Šilalėje, kalbėdamas,  žemaičiuoja. Jo žmona taip pat žemaitė, namuose jie kalba žemaitiškai.

Šeimos namas sudegė prieš karą, degė visa gatvė, daug medinių namų,- prisimena didįjį 1939m. gaisrą R.Zeligmanas.

– Kokią Šilalę prisimenate, kai gyvenote su tėvais ir visa šeima?

– Tuo metu Šilalėje 60% gyventojų buvo žydai. Mano  tėvas  buvo religinis veikėjas: kantorius, apipjautymo specialistas, religijos mokytojas ir reznikas (košerinio skerdimo žinovas). Mokslus tėvas baigė garsioje Telšių ješivoje. Jis buvo gerbiamas žmogus, padėdavo Šilalės gyventojams, nes išmanė mediciną, gydydavo susirgusius. Šeimoje augome  4 vaikai. Mama rūpinosi namais ir vaikais. Gyvenom pasiturinčiai, tais laikais visi vaikai turėjom namuose po auksinę taurelę, mama per šventes statydavo sidabrines žvakides.

R.Zeligmanas uždega žvakes už nužudytus Šilalės žydus Vilniaus Choralinėje sinagogoje

Zeligmanas Ruvinas2

Skaityti plačiau

Šiandien kartu su Jumis lenkiame galvas Holokausto aukų atminimui

Japonija
Lietuvos ambasados Japonijoje diplomatai ir darbuotojai liūdi kartu su Jumis ir tikisi,  kad Ch. Sugiharos ir visų žydų gelbėtojų, Pasaulio  Tautų Teisuolių   pavyzdys sutelks  pastangas,  kad  tai niekada daugiau nepasikartotų. 
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei rašo Violeta  Gaižauskaitė      
Įgaliotoji ministrė.
LR ambasada Japonijoje
Lietuviškų šaknų turintis karikatūristas Alas Jaffee: „Nekuriu nieko nešvankaus“

Lietuviškų šaknų turintis karikatūristas Alas Jaffee: „Nekuriu nieko nešvankaus“

LRT “Kultūros savaitė”Pasaulyje vyksta daug beprotiškų dalykų, tad belieka atsirinkti įvykį ar reiškinį iš politikos, įžymybių pasaulio ir linksmintis, LRT radijui sakė lietuviškų šaknų turintis JAV gerai žinomas karikatūristas Alas Jaffee.

Al Jaffe4

„Nemėgstu daryti nieko įžeidžiančio, pigaus, nešvankaus, susijusio su seksu. Tiesiog mėgstu pavaizduoti juokingas situacijas. Jei politikas pasako visišką nesąmonę, man tiesiog reikia ją šiek tiek pasukti kitu kampu ir paversti į juokingą karikatūrą“, – kalbėjo 95 metų menininkas, įrašytas į Guinnesso rekordų knygą kaip ilgiausiai pasaulyje dirbantis karikatūristas.
Al Jaff5

Skaityti plačiau
Tarptautinė Holokausto atminimo diena sausio 27d

Tarptautinė Holokausto atminimo diena sausio 27d

Tūkstančiai “We remember – Mes atsimename” nuotraukų rodoma Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje kaip Pasaulio žydų kongreso kampanija, kurioje jau dalyvavo milijonai žmonių visame pasaulyje

Šios žmonių nuotraukos “Mes prisimename” Aušvice-Birkenau  įrodo, kad Holokausto aukos nepamirštos. Ant milžiniško ekrano buvusioje nacių Vokietijos mirties stovykloje Aušvice-Birkenau nuo sausio 24d. iki 26d. 2017, pažymint Tarptautinę Holokausto atminimo dieną, nuotraukos rodomos visas tris dienas. Šalia Tarptautinio paminklo Birkenau demonstruojamos nuotraukos yra dalis  socialinės žiniasklaidos kampanijos, kurią sumanė ir įgyvendino Pasaulio žydų kongresas. Kampanijos tikslas – skleisti informaciją apie Holokaustą.

WJC 1

Skaityti plačiau
Kaune paminėtos Judelio Marko 120-osios gimimo metinės

Kaune paminėtos Judelio Marko 120-osios gimimo metinės

Yudel_mark_001
Kauno žydų bendruomenės jidiš kalbos klubas prisiminė žymų pedagogą, jidiš kalbininką, visuomenės veikėją Judelį Marką (1897-1975). XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje jis dėstė Ukmergės žydų gimnazijoje, daug rašė pedagogikos klausimais, buvo vienas iš žydų tautos tarybos  vadovų, redagavo laikraščius jidiš kalba. 1936 m. išvyko gyventi į JAV, nuo 1970 m. gyveno Izraelyje. J. Markas parašė jidiš kalbos gramatiką, publikavo mokslinius straipsnius, o svarbiausias jo veikalas – 12 tomų aiškinamasis jidiš kalbos žodynas.
Judel3

Važiuoji į istorinį Lietuvos miestelį, o patenki į štetlą. Pasistengus – įmanoma!

KPD
Pradėdamas pasiruošimo Europos žydų kultūros dienai procesą, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos patvirtino šių metų renginių temą „Diaspora ir paveldas. Štetlas“. Tai sąmoningas, subrendęs ir aktualus pasirinkimas šaliai, kurioje iki XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigos buvusios gausiausios tautinės bei konfesinės mažumos – žydų – gyvenimas šurmuliavo būtent štetluose!
Žodis „štetl“ prieš apytikriai tūkstantį metų Europoje susiformavusia jidiš kalba reiškia „miestelis“.  Kai 70 m. e. metais buvo sugriauta Jeruzalės šventykla, žydai pasklido po pasaulį, pradėdami naują tautos gyvavimo etapą – gyvenimą diasporoje. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijoje nuo XIV a. II pusės įsikūrę žydai  ir jų palikuonys vadinami litvakais. Jie – aškenazių, iš Vokietijos žemių Viduramžiais nuo persekiojimų bėgusių žydų, atšaka.
Skaityti plačiau
Darbėniškė Estera Kverelytė – Lietuvos Ana Frank

Darbėniškė Estera Kverelytė – Lietuvos Ana Frank

Nuotraukoje:Kretinga apie 1940 m. Kretingos pranciškonų gimnazijos moksleivės (iš dešinės): pirma – Birutė Japertaitė, trečia – Estera Kverelytė.
lzinios.lt- R.Beniušis

Lietuva turi savo dar neatrastą A. Frank – Kretingos pranciškonų gimnazijos moksleivę darbėniškę Esterą Kverelytę, taip pat rašiusią ir po savo žūties palikusią nebaigtą dienoraštį. Tik skirtingai nuo A. Frank, jai likimas leido jį rašyti tik kelis nacių okupacijos mėnesius. Kas ji, E. Kverelytė – svajinga poetiškos sielos mergaitė, kurios vienintelė kaltė buvo tai, kad į šį pasaulį ji atėjo žydų šeimoje. Darbėnai – vienas iš daugelio nedidelių Lietuvos miestelių, kuriuose nuo seno gyvenę žydai sudarė nemažą gyventojų dalį. Čia 1924 ar 1925 metais Batios (1904–1941) ir Jošua (1898–1941) Kverelių šeimoje ir gimė jų pirmagimė dukra, pavadinta Esteros vardu. Jos tėvai vertėsi prekyba, turėjo savo parduotuvę, buvo vieni iš turtingesnių Darbėnų miestelio žydų.

Skaityti plačiau

Pasaulinė kampanija “We remember” – “Mes prisimenam”

weremember_website_banner3

Bendruomene We remember

Šioje nuotraukoje Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai, tarp jų nemažai išgyvenusiųjų Holokaustą.

16113910_1393314054034017_8722848022136507426_n (1)

Artėjant tarptautinei Holokausto dienai sausio 27d. Pasaulio žydų kongresas kviečia visus prisijungti prie didžiausios pasaulinės akcijos „We remember“- „Mes prisimenam“. Pasistenkint, kad jūsų bendruomenė ir jos lyderiai eitų į mokyklas, bažnyčias, sinagogas, jaunimo judėjimus ir kitas institucijas. Raginkite  draugus, studentus, mokytojus, tikinčiuosius fotografuotis, laikant rankose užrašą “Mes prisimename” – “We Remember”, nuotraukas įkelkite tiesiai į “Facebook”, “Twitter” ir / ar Instagram , siųskite elektroniniu paštu :weremember@wjc.org

Kodėl dabar?

2017 mes turime prisiminti Holokaustą.

Kadangi iš mūsų tarpo pasitraukia vis daugiau jį išgyvenusiųjų…

Kadangi Holokausto neigimas nesilpsta,

Kadangi genocidas vis dar vyksta …

Ir todėl, kad labai svarbu šviesti ateinančias kartas.

Kartu mes norime priminti pasauliui apie viską, kas įvyko.

Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas

R.Rivlin We remember

A. Vinokuras: lietuviai nėra žydšaudžių tauta

A. Vinokuras: lietuviai nėra žydšaudžių tauta

LRT, Virginijus Savukynas, LRT TV„Istorijos detektyvai“,www.lrt.lt
Lietuviai nėra žydšaudžių tauta ir vaikai nekalti dėl tėvų nusikaltimų, sako žurnalistas, rašytojas, aktorius Arkadijus Vinokuras, kurio šeimą, kaip ir daugumą Lietuvos žydų, skaudžiai palietė Holokausto tragedija. Neseniai išleistoje knygoje „Mes nežudėme“ jis kalbasi su trisdešimt penkiais žydų žudikų ar kitaip žydus persekiojusių nusikaltėlių vaikais, anūkais, giminėmis.
„Mano knyga nėra skirta kaltinti, teisti. Aš norėjau kalbėtis su jais. Aš esu žydų kilmės bendrapilietis, kurio tetos, seneliai nužudyti. Aš manau, kad jie taip pat aukos – tie budelių vaikai ir anūkai. Jie yra savo tėvų nusikaltėlių aukos. Jie visi iki vieno pasmerkė žydų žudynes“, – interviu laidai „Istorijos detektyvai“ sako A. Vinokuras. – Pokalbį noriu pradėti nuo klausimo, ar Jūsų seneliai sušaudyti Lietuvoje?
– Mano tėvo mama ir dvi mano tetos. Tuo metu jos buvo mažos mergaitės. Kauno gete. 1944 m. per „vaikų akciją“.
– Jūs gimėte Lietuvoje? – Taip, Kaune. Gyvenau dvidešimt dvejus metus. – Ką jūsų tėvai

Skaityti plačiau

Užuojauta

Sausio 23d. mirė Galina Krivonosova, Vilniaus žydų bendruomenės
ir Socialinių programų departamento narė (1937 10 04 – 2017 01 23).
Liūdime ir nuoširdžiai užjaučiame artimuosius.
Šitame pokalbyje telefonu JAV prezidentas D.Trumpas pakvietė Izraelio premjerą B.Netanyahu atvykti į Vašingtoną ir susitikti su juo vasarį

Šitame pokalbyje telefonu JAV prezidentas D.Trumpas pakvietė Izraelio premjerą B.Netanyahu atvykti į Vašingtoną ir susitikti su juo vasarį

Galutinė vizito data bus nustatyta artimiausiomis dienomis. Likus kelioms valandoms iki lyderių pokalbio telefonu sekmadienį, kaip nurodoma pranešime, buvo „labai šiltas“, Izraelis suteikė leidimą statyti dar kelis šimtus žydų naujakurių namų Rytų Jeruzalėje. Tačiau potencialus planas aneksuoti didelę Vakarų Kranto žydų nausėdiją vienašališkai buvo atidėtas iki B.Netanyahu ir D.Trumpo susitikimo. „Abu lyderiai aptarė branduolinį susitarimą su Iranu, taikos procesą su palestiniečiais ir kitus klausimus“, – nurodė B.Netanyahu biuras. „Premjeras išreiškė savo norą artimai dirbti su prezidentu D.Trumpu, kad sukurtų bendrą viziją, kaip regione turėtų būti stiprinama taika ir saugumas“, – sakoma pranešime. Pokalbyje  sekmadienį neakcentuoti ankstesni pareiškimai, apie Amerikos ambasados perkėlimą iš Tel Avivo į Jeruzalę. „Aptariant netgi šį klausimą esame tik pačiose pirminėse stadijose“, – naujienų agentūrai AFP sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Seanas Spiceris. Jungtinės Valstijos, svarbiausios Izraelio sąjungininkės, kasmet šios šalies gynybai skiria 3 mlrd. dolerių per metus.

Šiuolaikinio šokio megėjus Kaune džiugino Kauno žydų bendruomenės narės Lizos Baliasnajos pasirodymas

Šiuolaikinio šokio megėjus Kaune džiugino Kauno žydų bendruomenės narės Lizos Baliasnajos pasirodymas

Sausio 18 d. šokio edukacijos erdvėje AURA+ buvusi „Auros” šokėja Liza Baliasnaja pristatė konceptualaus šokio eskizą „Residual”. 2009-2011 m. L. Baliasnaja šoko Kauno šokio teatro „Aura” trupėje, vėliau išvyko į Olandiją, o pernai baigė prestižinę scenos menų bei choreografijos mokyklą P.A.R.T.S Belgijoje. Lizos studijas užsienyje parėmė ir Geros valios fondas.

L.Baliasnajos sukurtas ir atliekamas solinis darbas, pasak kūrėjos, gali būti vadinamas eskizu. Tačiau nereikėtų suklysti, galvojant, kad „Residual“ yra neužbaigtas. Tai greičiau kūrėjos noras atsikratyti nereikalingos įtampos, sukuriamos siekiant pristatyti tobulą kūrinio variantą. Pasirinkdama tokį formatą kūrėja tikisi suaktyvinti žiūrovo santykį su sceniniu vyksmu, paliekant erdvės naujoms idėjoms. Remiantis baleto „Silfidė“ libreto santykiu su egzofilosofija, Liza pristato raiškos įvairovę, nagrinėjančią šį santykį iš skirtingų perspektyvų. Kaip mes esame suvokiami iš nežmogiškų gyvybės formų perspektyvos? Kas būtent charakterizuoja žmogiškumą, žvelgiant į ją kitokios būtybės akimis?

Pareiškimas, kurį paskelbė savo naujienlaiškyje Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas (CPJCE)

Pareiškimas, kurį paskelbė savo naujienlaiškyje Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas (CPJCE)

Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas (CPJCE), yra Europos svarbiausias halachic (žydų įstatymų) viršenybės ir priežiūros autoritetas. Pareiškimas komiteto naujienlaiškyje paskelbtas 2016 gruodį.Jame rašoma, kad Lietuvoje keičiasi eilinių žmonių ir pareigūnų požiūris į žydų kapinių ir masinių žudynių vietas ir jų apsaugą.

“Mes manome, kad šių dienų įvykių kontekste, svarbu pabrėžti  požiūrio  transformaciją, prisiminus, ką mes Lietuvoje neseniai patyrėme po mūsų pastangų ir darbo, trukusio tiek daug metų, po raginimų, imtis veiksmų, siekiant apsaugoti žydų kapus Europoje. Lietuvoje jaučiamas esminis pokytis. Mes jį patyrėme Lietuvoje per pastarąjį mėnesį  (kaip aprašyta išsamiai šiuo klausimu). Neįmanoma apibūdinti visko,  kokius sunkumus ir kliūtis teko mums anksčiau pajusti, kiek būta užsispyrimo ir apgaulės, su tuo susidūrė mūsų atstovai ankstesniais metais, kai bandėm apsaugoti  Lietuvos žydų kapinių  ribas. Tuomet pasigedome ne tik užuojautos ir supratimo,  mūsų pastangoms išsaugoti žydų kapines ir kapus, bet ir komiteto atstovai dažnai sulaukdavo  pašaipų. Net ir supratus mūsų nuoširdų susirūpinimą kapinių klausimais, į komiteto skundus nebuvo rimtai  atsižvelgta. Turėjome išklausyti įvairių išsisukinėjimų bei melo, užuot pamatę, kaip atsakingi asmenys imasi prasmingos veiklos. Girdėjome daug  netiesos… Bet laimei, laikai pasikeitė.

Ne tik dabartinė Lietuvos Vyriausybė, pagrindiniai  vadovai  mus priima ir atsižvelgia į CPJCE  prašymus, rimtai ir pagarbiai juos svarsto,  net  ministerijų departamentai, susiję su ekonomikos, transporto, vidaus reikalais – visi rodo didelį dėmesį  žydų kapinių apsaugai. Pastaruoju metu Lietuvos institucijos kreipėsi pagalbos į CPJCE dėl siūlymo plėsti geležinkelio bėgius, kurie galbūt pažeistų  žydų masinių žudynių aukų kapavietę. Atsakingi  asmenys patikino CPJCE,  nenorintys sutrikdyti  kapavietės ir siekiantys  įsitikinti, kad darbai jokiu būdu nepakenks, todėl paprašė CPJCE atvykti  bei  nustatyti tikslią kapų vietą”.