Kovo 5d. mirė Feliksas Teitelman, Vilniaus žydų bendruomenės
ir Socialinių programų departamento narys (1935 07 16 – 2017 03 05).
Bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems.
Žydų paveldo tvarkymui siūloma numatyti atskirą programą
Seimo kanceliarijos nuotrauka
(BNS). Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovė Diana Varnaitė siūlo numatyti atskirą finansavimą žydų paveldo tvarkymui. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis idėjai pritaria.
„Mes manytumėme, kad būtų tikslinga didinti finansavimą, aš išsakiau Seimo pirmininkui ir lūkesčius, kad galbūt vertėtų mums visiems kartu, su Kultūros ministerijos vadovybe padiskutuoti apie (…) atskirą eilutę žydų paveldui, ne tik sinagogoms, nes mes turime labai unikalių paminklų, pavyzdžiui, Telšiuose buvusios religinės mokyklos – ješivos pastatas. Tai objektai, kuriais mes turėtumėme didžiuotis kaip mūsų palikimu ir kurie darytų mūsų regionus patrauklesnius, pritrauktų turistų“, – BNS sakė D.Varnaitė po trečiadienį vykusio susitikimo su Seimo vadovu.
Seimo pirmininko atstovė spaudai Dalia Vencevičienė sakė, kad V.Pranckietis išsakė tam pritarimą. „Turime kryptį į paveldą, į jo tvarkybą. Pirmininkas sveikintų idėją, jei Kultūros ministerija priimtų sprendimą dėl atskiros biudžeto eilutės“, – BNS sakė ji.
Padėka už sėkmingą darbą Kaziuko mugėje
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky dėkoja visiems, kurie savo darbu prisidėjo, organizuodami „Beigelių krautuvėlės“ dalyvavimą istorinėje Kaziuko mugėje 2017, kurios ištakos siekia XVII a. pradžią.
Už sėkmingą darbą Kaziuko mugėje Ačiū: Dovilei Rūkaitei, Rokui Dobrovolskiui, Rivai Portnajai, Valentinai Kot-Osipian, Gražinai Pečkuvienei, Michailui Tarasovui, savanorių komandai: Simonai, Geoffui Vasil, Netai ir Naomi Alon, Esterai Reches, Vincentui Dobrovolskiui, Astai Rainytei ir dukrai, Elzei Rasimavičiūtei, Justei Čeičytei, Elenai Grašytei, Danielai Mendelevič, Akvilei Ferguson.
Neatskiriama Kazimiero atlaidų dalimi visada buvo „kermošius“, prekyba ir pasilinksminimai. Visiems vilniečiams ši pavasario šventė yra savo miesto tradicijos puoselėjimas, malonumas pirkti arba pelningai prekiauti ir įdomiai praleisti laiką. Prekiaujantiems dabar kaip ir beveik prieš tris šimtus metų reikėjo gerų idėjų, laiko, pastangų ir nuotaikos.
“Beigelių krautuvėlėje” Kaziuko mugėje ragaujamas žydiškas sultinys su maca kneidelach
Sekmadienio popietė Kaziuko mugėje, „Beigelių krautuvėlėje“, įsikūrusioje Vilniaus Rotušėje praūžė kvapniai ir skaniai. Vilniečiai ir svečiai puikiai įvertino žydišką sultinį su maca kneidelach ir spėjame, kad gaminsime dažniau.
VŠĮ „Naujų žvaigždžių“ klubas ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia
ARTĖJANČIO PURIMO PROGA
į pavasarinį stalo teniso turnyrą
2017 03 05 (sekmadienį) 15.00 val.
Vilniaus S. Daukanto progimnazijoje (Naugarduko g. 7, Vilnius) Didžiojoje sporto salėje
Varžybų pradžia grupėse: nuo 15.00 val.. Registracija nuo 14.30 val.
Turnyre kviečiami dalyvauti visi norintys išbandyti jėgas.
LŽB nariams dalyvavimas nemokamas.
APDOVANOJIMAI :
I vietų nugalėtojai apdovanojami taurėmis.
II, III ir IV vietų bei paguodos turnyro laimėtojai – medaliais
visi – dalyvio diplomais.
Daugiau informacijos (ir išankstinė registracija) mob. +370 6137124
arba E.mail: stalotenisoklubas@yahoo.com
Projektą remia Geros valios fondas
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė sekmadienį Kaziuko turguje Rotušės aikštėje siūlys ragauti kultinio žydiško sultinio su macų kneidelach
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia vilniečius ir Kaziuko svečius sekmadienį vėlyvų pusryčių į Rotušės aikštėje per Kaziuką įsikūrusioje „Beigelių krautuvėlėje“, kur sekmadienį, kovo 5d. 11val. bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky įpils kultinio žydiško sultinio su macos kukuliais – maca kneidelach. Pirkit ir ragaukit, nes labai skanu!
Maca kneidelach ir kultinis žydiškas sultinys Vilniaus Rotušės aikštėje
Kaziuko mugės šurmulyje Beigelių krautuvėlė šiemet vilniečius vaišins kultiniu žydišku sultiniu su macos kukuliais – maca kneidelach. Aplankykite mus Rotušės aikštėje, ragaukite ne tik sultinio bet ir beigelių!
Skanaus! Sultinys su macų kukuliais – vilnietės Ninos Sondakaitės-Mandelštam receptas. Šiuo metu Nina su šeima gyvena Izraelyje.
½ stiklinės macų miltų (arba iš macų sugrūstų trupinių), ½ stiklinės virinto vandens, 1 kiaušinis, 1 šaukštas rapsų aliejaus arba vištos taukų, druska, pipirai.Sumaišyti macų miltus ar trupinius su vandeniu. Supilti plaktą kiaušinį, maišyti, įpilti aliejaus ar taukų.
Išvirti vištos sultinį.
Drėgnomis rankomis lipdyti kukulius iki 5 cm skersmens, virti sultinyje, bet jei norite, kad sultinys būtų skaidrus, kukulius išvirkite vandenyje ir po to sudėkite į lėkštę, užpilkite sultiniu.
Jei kukulių lieka, galima kitą dieną juos perpjauti pusiau ir kepti, valgyti su grietine.
A. B. Yehoshua: literatūra neturėtų išsižadėti savo moralinės misijos
Donatas Puslys, bernardinai.lt
A. B. Yehoshua yra laikomas vienu iš svarbiausių šiandienio Izraelio autorių. Pirmoji jo knyga lietuviškai kelia daug svarbių klausimų, pradedant žmonių virtimu paprasčiausiais ištekliais darbo rinkoje, imigrantų, svetimųjų padėtimi visuomenėje ir baigiant žiniasklaidos vaidmeniu. Vilniuje su antrąkart Lietuvoje viešėjusiu rašytoju kalbėjomės ne tik apie kūrybą, jį labiausiai įkvėpusius rašytojus, tačiau ir apie moralinę literatūros misiją šiandieniame pasaulyje bei Izraelio ir palestiniečių konfliktą.
LŽB Lektoriumas kviečia
2017-03-05, 13 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo 4, Konferencijų salėje II aukšte.
Tema: “Nuo čolnto iki šlimazlo, arba jidiš kalbos istorija”
Valentina Fedčenko
LŽB sveikina kovo mėnesio jubiliatus!
2017m. kovo mėnesio jubiliatai: Vilniaus žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento nariai:
Nella Kalichovskaja (1927 03 26)
Boris Lipnickij (1927 03 23)
Polina Zingerienė (1922 03 29)
Vladimir Kaznačejev (1937 03 02)
Socialinių programų departamento narys iš Raseinių:
Leonas Janušauskis (1942 03 06)
Kviečiame į rabino paskaitą
Mieli draugai,
kviečiame Jus į rabino Šimšono Danielio Isaacsono paskaitą “Paslaptys žydų šeimoje”. Paskaita – ketvirtadienį, kovo 2d. 18.35 val.
Vilniaus choralinėje sinagogoje (Vilnius,Pylimo g. 39)
Antisemitiniai mitai – kuo absurdiškesni, tuo gajesni
Net ir modernioje Lietuvos visuomenėje vis dar yra žmonių tikinčių, kad jei šiais laikais žydai ir nemaišo į macus krikščionių kraujo, tai senovėje tikrai taip darė.
Aidanas Praleika lzinios.lt
Antisemitizmas gyvuoja turbūt tiek, kiek Europoje gyvena žydai. Lietuvos istorija – ne išimtis. Nepaisant paplitusio įsitikinimo, kad Lietuvos didžioji kunigaikštystė buvo be galo tolerantiška valstybė, žydams šis pakantumas negaliojo. Religinį antisemitizmą senesniais amžiais tarpukario Lietuvoje pakeitė ekonominis susipriešinimas, tačiau absurdiškiausia jo apraiška – mitai apie krikščionių kraują į macus maišančius žydus išlieka gyvi net ir modernioje visuomenėje.
Kodėl žydo vaidmuo lietuviškose Užgavėnėse yra pavojingas stereotipinio mąstymo pavyzdys?
15min.lt – Autorius: Paulius Gritėnas
Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas trečiadienį išplatino trumpą žinutę, kurioje priminė, kad ilgametė Lietuvos žydų istorija, sunaikinti paminklai, pavardės, darbai tik dabar atkuriami. „Mes palengva judame į priekį, kad išvestume žydų istoriją iš glūdumos. Ir mūsų dar laukia ilgas kelias … Kol kas žydai Lietuvoje dažniausiai prisimenami kitaip – kaip groteskiškos Užgavėnių kaukės“, – konstatavo jis, retoriškai paklausdamas, ar ne metas pritaikyti tradicijas taip, kad jos neįžeistų Lietuvos tautinių mažumų. Užgavėnės yra viena iš seniausių švenčių Lietuvoje, anksčiau turėjusi Ragučio pavadinimą. Nenuostabu, kad joje persipina daugybė stereotipinio mąstymo ir matymo kodų, kurie parodo, kaip supaprastintai mes žvelgėme į savo aplinką ir joje esančius kitokius žmones.
Vitalijus Karakorskis: aš – žydas, bet blusų niekam nepardavinėju
„Prieš mėnesį skaičiau antisemitinius aukšto Rusijos politiko pasisakymus. Galvojau, Lietuvoje nieko panašaus tikrai negali nutikti! Pasirodo gali“, – LŽ sakė televizijos laidos „Menora“ autorius, Stasio Lozoraičio premijos laureatas Vitalijus Karakorskis. Ryškiu antisemitiniu atspalviu prieš kelias dienas pagarsėjęs kvietimas švęsti Užgavėnes Naisiuose sukėlė nemažą rezonansą. Tačiau pasak televizijos laidų kūrėjo V. Karakorskio, reakcija buvo per menka – pasigendama aiškios visuomenės ir politikos autoritetų, o pirmiausia – įtakingiausio Seimo nario Ramūno Karbauskio pozicijos apie šį akibrokštą. Lietuvos ir Izraelio santykiai šiandien yra turbūt geriausi per visą valstybių bendravimo istoriją, o štai – prasiveržia tokie tiesiog archaiško antisemitizmo protrūkiai. Televizijos laidos „Menora“ autorius, Stasio Lozoraičio premijos laureatas V. Karakorskis LŽ sakė buvęs nustebintas šio akibrokšto.
Izraelyje pavasaris
Izraelyje jau pavasaris: žydi gėlės prie namų ir gatvėse. Noksta soduose prie namų mažieji apelsinai, iš kurių šeimininkės verda skanią uogienę, o šalia jų auga mažosios citrinos. Šaligatvius puošia apelsinmedžiai su vaisiais ir kvepiantys rozmarinų krūmai. Izraelio kurortai: Eilatas ir Negyvoji jūra pasitinka poilsiautojus, nes saulė šiuo metu – maloni ir dar nelabai kaitri.
Visos pavasario grožybės nuotraukose.
Užgavėnių blynai “Beigelių krautuvėlėje”!!!
Vasario 28d. antradienį laukiame visų.
Užgavėnių proga „Beigelių krautuvėlėj“:
Žydai Lietuvos kviečia blynų ir kavos!
Paskaita apie Chackelį Lemcheną
Nuotraukoje – Chackelis Lemchenas su žmona Ela savo namuose Šiauliuose apie 1929 m. Nuotr. iš VVGŽM rinkinių.
Kovo 7 d. (antradienį) 17.30 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus muziejininkė, filologė, jidiš literatūros tyrinėtoja Ilona Murauskaitė skaitys paskaitą „Chackelio Lemcheno asmenybė, leksikografijos darbai ir indėlis puoselėjant lietuvių kalbą“. Pasibaigus paskaitai, 18.15 val. pakviesime į garsiojo kalbininko sūnėno Rodo Freedmano dokumentinio filmo „Dėdė Chackelis“ (1999 m., 52 min.) peržiūrą. Renginys vyks muziejaus edukacijos salėje (Naugarduko g. 10, Vilnius). Maloniai kviečiame dalyvauti!
Paskaita “Lietuvių antisemitizmas 1939 – 1940 m.: priežastys, pasireiškimai, tendencijos”
Kviečiame visus į viešą dr. Lino Venclausko paskaitą “Lietuvių antisemitizmas 1939 – 1940 m.: priežastys, pasireiškimai, tendencijos”. Tai antroji Sugiharos fondo – Diplomatai už gyvybę 2017 metais vyksiančių paskaitų ciklo, pavadinto „Šiaurės Kasablankos akademija“, skirto 1939-1940 m periodo analizei Lietuvos ir tarptautiniame kontekste paskaita. Šiaurės Kasablankos akademijoje paskaitas skaitys žinomi istorikai ir diplomatai: Alfonsas Eidintas, Saulius Sužiedėlis, Vytautas Žalys, Andžej Pukšto, Robert van Voren ir kiti.
Paskaita vyks šiandien, vasario men. 22 d, 17.00 v., Kaune, Sugiharos namuose.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija: www.lietuva100.lt
Pagarbiai,
Organizatoriai
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky pareiškimas dėl Užgavėnių
Seimo kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis savo socialinio tinklo paskyroje kvietė visus į Užgavėnes Naisiuose. Renginio organizatoriai demonstravo iliustracijas, priminusias nacių naudotą antisemitinę propagandą. Apie tai pranešė dienraštis lzinios.lt (2017 02 24).
„Įtakingiausio Seimo nario R. Karbauskio kvietimu, žmonės raginami Užgavėnes švęsti su politiku siejamoje Naisių vietovėje, kur, panašu, antisemitizmo idėjos ne tik klesti, bet ir yra viešosios komunikacijos dalimi. Antisemitinis plakatas Socialinėje paskyroje „Didžiosios Užgavėnės Naisiuose“ paskelbta ne tik šventės programa, bet ir patarimai, kur tyčiojamasi iš žydų“.
Lietuvos žmonių reakcijos laukti ilgai nereikėjo. Kilo pasipiktinimo banga, o kita vertus ir antisemitiniai komentarai. Juk šalį valdančios koalicijos vienas lyderių kviečia švęsti Užgavėnes su fašistine propaganda, naudota 1939m. Lietuva žino, kad netrukus po to įvyko Holokaustas,- primena Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
„Po Vasario 16-os eitynių Kaune, kai nelabai galėjom suprasti, kur nacionalistai, o kur patriotai, dabar veiksmas tęsiasi Užgavėnėse. Ar tai naujos valdančiosios partijos politika? Kaip mums tą suprasti? Iš nekaltos šventės per Naisių ruporą virsta aiškūs ryškūs antisemitiniai lozungai, grįžtama į prieškarį. Kaip turi jaustis Lietuvos žydai? Užgavėnių šventė yra šventė, suprantam etnologiją, bet čia jau nebe Užgavėnės ir ne jų kaukės – tai antisemitinės nacių kaukės, pasiekę Lietuvą iš hitlerinės Vokietijos. Norim aiškiai iš R. Karbauskio lūpų išgirsti, kas jis yra, antisemitas ar ne? Esu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė ir prašau atsakyti į klausimą, koks jo požiūris į žydus, jeigu jis išdrįso viešai rodyti tokias kaukes? Už fašistinę propagandą baudžiama pagal galiojančius Lietuvoje įstatymus.“
M. Ivaškevičius. Apie žydus ir vieną svajonę
Taip, ir vėl – apie žydus. Nors, ne – čia gal labiau apie mus. Iš esmės – apie Vilnių, kurio dalimi buvo jie, o dabar esame mes. Ir šįkart ne apie atgailą, kaltę, ar tai, ko netekome, priešingai – apie tai, ką dar galime susigrąžinti. Noriu pasiūlyti planą, kaip mūsų pražuvę žydai dar galėtų mums pasitarnauti.
Apie Vilnių Myliu šį miestą ir visada kartoju savo užsieniečiams draugams: tai užslėptas perlas. Kai reikia ramybės, jis – ramus. Kai norisi triukšmo ir šėlsmo – jis turi ką pasiūlyti. Grožio čia per akis, mūrinio ir gyvo – sena architektūra, gražūs vyrai ir moterys, žodžiu, yra kur paganyti akis. Ilgą laiką tie mano pasakojimai atsitrenkdavo į korektišką pažadų sieną: „būtinai kada nors atvažiuosim“. Kada nors – niekada. Ir staiga ėmė veikti. Lyg susitarę mano užsieniečiai draugai pradėjo plūsti į Vilnių, klausdami, ką jie privalo šiame mieste pamatyti pirmiausia.