PURIMAS – pavasario šventė, kurios metu švenčiamas žydų išgelbėjimas nuo mirties Babilone. Kovo 12 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenėje šventė prasidėjo bendruomenės pirmininko Gennady Kofman pranešimu. Jis perskaitė PURIMO šventės istoriją, kuri yra užfiksuota Biblijoje, Esteros knygoje, kurioje pasakojama apie grėsusį išnaikinimą Persijoje gyvenusiems žydams bei juos išgelbėjusį stebuklą, kuris įvyko žydaitės Esteros, Persijos karaliaus mylimosios, pastangų dėka.
Su skausmu ir nuoširdžiais užuojautos žodžiais artimiesiems, pranešame, kad kovo 11d. mirė Anna Vasiljeva, Vilniaus žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento narė (1931 02 17 – 2017 03 11)
LŽB buveinėje susirinkę į Purimo šventę su karnavaliniais kostiumais ir kaukėmis bendruomenės vaikų klubų nariai ir jų tėvai smagiai leido laiką šokdami, žaisdami ir ragaudami svarbiausią Purimo skanumyną – “Beigelių krautuvėlėje” iškeptus hamantashenus. Renginio akimirkos nuotraukose.
HAG PURIM SAMEAKH!
Lietuvos žydų litvakų bendruomenė švenčia linksmiausią žydų šventę.
Gerbiamieji bendruomenės nariai!
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Vilniaus religinė žydų bendruomenė
Sveikina su artėjančia Purimo švente ir kviečia į šventinius renginius kovo 12 d.
LŽB VAIKŲ KLUBAI „ILAN“, „DUBI“ IR „DUBI MISHPAHA“
KVIEČIA Į LINKSMIAUSIĄ METŲ ŠVENTĘ – PURIMĄ!
Renginys vyks 2017 kovo 12 d. 13.00 VAL.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės J.Heifetzo salėje (III aukštas) Renginys nemokamas!
Įėjimas į šventę tik su karnavaliniais kostiumais ir kaukėmis! J
Daugiau informacij: Jelizaveta Šapiro +370 65527411, Pavel Guliakov
VILNIAUS ŽYDŲ RELIGINĖ BENDRUOMENĖ KVIEČIA Į PURIMO ŠVENTĘ,
Kuri vyks 2017 kovo 12 d. Vilniaus Choralinėje sinagogoje (Pylimo39)
Šventės pradžia 15.30 val.
Jūsų laukia rabino S.D.Izaksono pasakojimas apie Purimo šventę,
Tradicinės vaišės,
Pačių mažiausių laukia dovanėlės!
Maloniai kviečiame.
Andrés Spokoiny, President and CEO of Jewish Funders Network.
Mieli draugai,
Ką daryti, jei pasakodami apie Purimą, klystame? O jei Purimas nėra džiaugsminga šventė, kaip kad manome, – tik sarkastiška savikritika, skausmingas žvilgsnis į veidrodį, kandus nusižeminimas, greičiau įkvepiantis gėdą, o ne džiūgavimą?
Grįžkime prie šventės istorijos ištakų: Persijos karalius Ahašverošas bando viešai pažeminti savo karalienę Vašti. Karalienė nesutinka ir Ahasueras siunčia ją šalin. Jis pakeičia Vašti į Esterą, gražuolę žydę, moterį, kurios pusbrolis yra garsus žydas Mordechajus. Vėliau Mordechajus atskleidžia nužudymo sąmokslą prieš karalių, bet atlygio už tai negauna jokio.
Veiksmas vyksta tarp Mordechajaus ir karaliaus vietininko Hamano, kuris reikalauja kad visi jį garbintų. Mordechajus atsisako ir Hamanas įtikina karalių išnaikinti visus žydus, nes jie yra kitokie žmonės, „išsibarstę po visą imperiją, jų įstatymai skiriasi nuo visų kitų žmonių, ir jie nepaklūsta karaliaus įstatymams”(Ester knyga 3: 8). Hamanas daro viską, kad Adaro mėnesio 14d. įvyktų žudynės. (Purim reiškia “laimę” arba “daug”). Estera planuoja sudėtingą siužetą, žudynių dieną ji rengiasi atskleisti Hamano neištikimybę karaliui, papasakodama apie jo tikruosius siekius ir tuo pačiu atskleisti savo pačios žydišką tapatybę.
Hamanas pakariamas ant to paties medžio, kuris buvo numatytas pagal nuosprendį Mordechajui, o žydai ima siautėti, žudo tuos, kurie siekė juos išnaikinti. Nuo tada, jau 2500 metų mes švenčiame tą dieną, linksmindamiesi ir prisigerdami. Garsusis posakis: jie bandė mus nužudyti, jiems nepavyko, tad valgykime ir gerkime.
Turiu pripažinti, kad ši istorija mane neramina, net liūdina. Pirmiausia, kaip mes galim didžiuotis ir švęsti žydų moters tarnavimą karaliaus hareme? Juk Mordechajus atskleidė sąmokslą prieš karalių ne savo drąsiu poelgiu, bet nugirdęs kalbas, vaikštinėdamas po rūmų menes. Nelabai orus įvaizdis. Ar nebūtų buvę protingiau Mordechajui tiesiog nuryti savo išdidumą ir nusilenkti Hamanui, ir nekelti pavojaus visai savo tautai? Ir dar tie vardai: Estera skamba labai panašiai kaip persų deivės Ishtar, o Mordechaj kaip dievas Marduk. Šiek tiek supanašėjom, ar ne? Galiausiai pats išsigelbėjimas yra graudus, tiesą pasakius.
Su švente, mielieji bendruomenės nariai!
Lietuvos žydams Lietuva yra protėvių žemė, todėl Kovo 11-ąją, prieš 27-erius metus atkurta Lietuvos valstybės Nepriklausomybė mums yra svarbi šventė, su kuria prasidėjo išlikusios gyvos žydų bendruomenės atgimimas. Kovo 11-oji kiekvienam iš mūsų turėtų būti išskirtinė ir brangi diena, tad neleiskim to sau užmiršti, jei mums svarbi valstybė, kurioje gyvename bei auga mūsų vaikai. 1918 metais, kuriant Lietuvos valstybę, jos piliečiai žydai išėjo savanoriais ginti Lietuvos laisvės, o po to kūrė šios valstybės ekonominę, socialinę gerovę.
Jau artėjant Kovo 11-ai nuo 1988 metų vyko reikšminga Lietuvos žydų iniciatyvinės grupės veikla, skyrusi daug dėmesio žydų kultūros atgimimui. Susikūrus Sąjūdžiui, Lietuvos žydams kilo dilema, kaip klostysis žydų santykiai su lietuvų nacionaliniu judėjimu, nes dar labai skaudžios buvo Holokausto žaizdos, menančios šioje valstybėje įvykusią tragediją.
Su atgimusia Lietuvos Nepriklausomybe pirmiausia atgimė žydų kultūrinė veikla, nes pirmiausia įvyko žydų kultūros draugijos suvažiavimas, 1989 pradėta kalbėti apie žydų bendruomenės sunaikinimą per Holokaustą, pirmąjį kartą po sovietmečio. Turiu pasakyti, kad žydų ir lietuvių santykiai istoriniame kontekste, jų vertinimas ir studijos prasidėjo būtent su atgimusia Nepriklausomybe, nes reikėjo įvertinti Holokaustą ir pripažinti aktyvų lietuvių dalyvavimą jame. Taip pat buvo stengiamasi padėti atkurti žydams savo tautinę tapatybę.
Žydų bendruomenės miesteliuose buvo sunaikintos per Holokaustą, štetlų nebeliko- jidiš Lietuvoje nustojo skambėti. Dabar žydų bendruomenės yra atkurtos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Švenčionyse. Vis dar svajojame apie jidiš kalbos atgaivinimą.
Pastaruoju metu jaučiame, kad išaugo nauja Lietuvos visuomenės karta, besidominti žydų istorija ir jų gyvenimu Lietuvoje, pamažu blėsta stereotipinis mąstymas.
Kai mes kalbame apie Kovo 11-tosios vertybes, pabrėžiame žmogaus teises ir laisves, būtiną jų įtvirtinimą ir vystymą. Linkime, kad augtų karta, suprantanti jų svarbą, pasiruošusi jas puoselėti, meilę Tėvynei siejanti pagarba sau ir visiems jos piliečiams.
Doc.dr. A. Pažėraitė (VU RSTC)
Iš šalies žiūrint, viena iš linksmiausių žydų pavasarinių švenčių – Purim, artima įvairių tautų karnavalinėms šventėms – ir persirenginėjama, ir triukšmingai linksminamasi, būna ir vaidinimų (jidiš k. purim špyl)… Tačiau šios šventės prasmės, atrodo, šviesmečiais nutolusios nuo, tarkim, lietuviškų Užgavėnių, varančių „žiemą iš kiemo“, per kurias kaimus ir kiemus užplūsta mitinio pasaulio būtybės, kurias, kaip aiškina garbūs etnologai, ilgainiui pakeitė žydai, čigonai ir vengrai, siaučiantys kartu su raganomis, velniais, ožiais, meškomis ir kitais „svetimaisiais“. Simboliška, kad Purim šventės ištakas pasakojanti istorija, kurią skaitome Esteros ritinyje (knygoje), vyksta Persijos imperijoje (kai persai įsigalėjo buvusioje Babilonijos imperijoje ir ją gerokai išplėtė), ir esminiai įvykiai vyko po tuo pačiu „svetimumo“ ženklu. Pagrindinė siužeto linija pasakoja apie sąmokslą sunaikinti žydus imperijoje, dėl įgyvendinimo datos, metus burtą (pur, nuo čia ir šventės pavadinimas). Pagal bendrą siužetą, aplinkybės buvo tokios, kad sugrįžimas iš „Babilonijos tremties“ dar nebuvo įsisiūbavęs. Šventykla Jeruzalėje dar nebuvo atstatyta, ir kaip aiškinama, persų karalius Ahašverošas ta proga, kad jo paskaičiavimais, pranašų žadėta žydų tremties pabaiga po 70 metų laikotarpio taip ir neįvyko, surengė puotą, į kurią pasityčiojimui pakvietė ir žydus. O nuo tos puotos ir prasidėjo visa įvykių grandinė, atvedusi ir prie sąmokslo, ir prie jo žlugimo. Tas katastrofiškas pasekmes turėjęs nešti sąmokslas, atsisuko prieš pačius sąmokslininkus. Juos ištiko tai, ką jie buvo užsimoję padaryti žydams.
Vilniaus ir litvakų bendruomenės vaikai gaus dovanėlių, jei ateis į kavinę su Purimo kaukėmis arba pasakys slaptažodį HAG PURIM SAMEACH – ,,Linksmo Purimo“ hebrajiškai.
Vilniuje, kaip ir visame pasaulyje šią savaitę žydų bendruomenės kepa Hamantašen sausainius, siunčia vieni kitiems maisto ir gėrimų krepšelius dovanų – „Mishloach manot“ bei rengia linksmiausius metų vakarėlius. Purimas – bene vienintelė diena metuose, kuomet žydams leidžiama prisigerti iki žemės graibymo.
Litvakiški Hamantašenai su mielėmis kepami, atkuriant Lietuvos žydų bendruomenės narių šeimos receptus. Vyriausioji kepėja Riva Portnaja pasakoja, kad jos šeimoje Hamantašenai vadinami Omentašenais, o jos mama į tešlą visada dėdavo mielių. Litvakiško Hamantašeno įdaras daromas tik iš aguonų, o sausainio trikampėlis formuojamas beveik uždarai.
Vagis Klaipėdos žydų bendruomenės namus aplankė vakar pavakarę apie pusę penkių. Tuomet dauguma bendruomenės narių jau buvo išėję. Liko tik keli vyrai, kurie studijavo svarbiausią judaizmo knygą Torą.
Staiga jie pasakoja išgirdę dūžtant stiklus. Išbėgę į koridorių tepamatė, kad akmeniu išdaužta stiklinė aukų dėžutė. O ją apšvarinęs vagišius taip greit išbėgo laukan , kad jo pasivyti nepavyko. Visų suaukotų pinigų vagis nesugebėjo paimti. Spėjama, kad čiupo tiek, kiek telpa į rankas. Gal kažkiek įsibruko į kišenes. Kiek- nežinia, mat aukų niekas nebuvo spėjęs suskaičiuoti.
Žydų bendruomenės pirmininkas sako, kad daugiau pinigų žmonės aukojo ne šiaip. Mat bendruomenė laukia itin svarbios pavasario šventės – Purimo ir nori, kad ji būtų soti.
Hag Purim sameah!
Beigelių krautuvėlėje šiomis dienomis siūlome vegetarišką Bebelach. Purimo šventės metu taip pat gaminami įvairūs skanėstai, kepami Hamantashen – Hamano ausys arba pirštai, laisvai liejasi vynas. Vegetariški patiekalai gaminami karalienės Esteros garbei, nes ji buvo vegetarė.
Rivos Portnajos mamos Saros Berienės pupos- BEBELACH
Šį patiekalą Sara visada ruošdavo Purim šventei kuomet visi patiekalai karalienės Esteros garbei būdavo vegetariški .
Per naktį išmirkome litrą didelių pupų, verdame sūriam vandenyje ilgai, kol suminkštėja. Patiekiamos šaltos, pabarstytos druska. Paprasta ir skanu!
Tarptautinė moters diena švenčiama Panevėžio m. žydų bendruomenėje. Ši pavasario šventė visada džiugina! Saulutė šviečia, paukščiukai čiulba, tiesa, žiema nenori trauktis, bet vis vien jai teks tai padaryti. Panevėžio m. žydų bendruomenės vyrai bei garbingi svečiai susirinko bendruomenės buveinėje pasveikinti moterų. Prie šventiškai paruošto stalo bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman sveikino moteris ir įteikė joms gėlių. Kiekvienas vyras, dalyvavęs šventėje pakėlė taurę šampano, pasakė tostą, skirtą Tarptautinei moters dienai. Visiems buvo linksma ir buvo justi šilta atmosfera. Šventės sponsoriai ir rėmėjai GVF ir Lietuvos žydų (litvakų) žydų bendruomenė.
Kai Lietuva išsivadavo iš Tarybų sąjungos, visi pašaipiai pažvelgė į Tarptautinę moters dieną, tarsi ji būtų buvusi tarybinė šventė. Tačiau iš tiesų šios dienos ištakos daug tolimesnės. Šios šventės užuomazgų galima rasti dar Antikos laikais.
Aptinkama žinių, kad tam tikrą dieną Graikijoje moterys reikalaudavo ypatingo savo vyrų dėmesio. Netgi kariaujantys vyrai tą dieną turėdavo nutraukti visus karus ir būti su savo moterimis.
Tikroji Tarptautinė moters diena atsirado dėl politinių priežasčių. 1899 m. socialdemokratė Klara Cetkin pirmoji pradėjo kovoti dėl lygių moterų ir vyrų teisių. 1907 m. jos iniciatyva Štutgarte buvo surengta pirmoji tarptautinė moterų konferencija. Konferencijos metu nuspręsta įkurti tarptautinę moterų organizaciją, kovojančią už moterų teises