Maloniai kviečiame Jus į rabino Šimšon Daniel Izakson paskaitą
„Viskas, ką turite žinoti apie Pesachą“,
kuri vyks kovo 30 d. 19.30, Vilniaus choralinėje sinagogoje, Pylimo g. 39
Varšuvoje atsidaręs naujas Amerikos žydų komiteto biuras rūpinsis tautiečių reikalais ir Baltijos šalyse
Varšuva, kovo 28 d. (AP-BNS). Varšuvoje pirmadienį buvo iškilmingai atidarytas naujas Amerikos žydų komiteto (AJC) biuras. AJC, jau 111 metų gyvuojanti organizacija, kurios centrinė būstinė įsikūrusi Niujorke, taip pat seniai veikia Vidurio ir Rytų Europoje.
Ji buvo pirmoji žydų organizacija, paraginusi pripažinti Rytų ir Vakarų Vokietijų susivienijimą po Berlyno sienos griūties. Be to, ji rėmė Vidurio ir Rytų Europos valstybių siekius tapti Europos Sąjungos bei NATO narėmis. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) pasveikino AJC Lenkijoje, ir sakė, kad lenkai „iki šiol su dėkingumu prisimena jūsų paramą mūsų siekiams“.
Panevėžio Rožyno progimnazijos Tolerancijos ugdymo centro vizitas
2017 m. kovo 27 d. Panevėžio m. žydų bendruomenėje apsilankė Rožyno progimnazijos tolerancijos centro nariai. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman papasakojo apie Panevėžio m. žydų bendruomenės egzistavimą, kuris prasidėjo XVII a., jos gyvenimą iki karo ir po jo, jos tradicijas bei papročius. Būstinės patalpose yra įkurtas Panevėžio žydų istorijos muziejus „Panevėžio žydų istorijos fragmentai“, kurį apžiūrėjo ugdymo centro nariai. Šiandien Panevėžio m. žydų bendruomenė vienija apie 100 narių.
AJC Twiteryje apie naujo biuro atidarymą Varšuvoje
It is a historic day for AJC as we open our Central Europe Office! WATCH to learn about all that led to this moment:
https://t.co/ZK0XfuXINe pic.twitter.com/EPARAjFfu1— AJC (@AJCGlobal)
March 27, 2017
Pamoka apie judėjų maisto palaiminimą
Rabino žmona Ester Izakson kviečia į pamoką rusų k. “Maisto palaiminimas”. Galėsite klausti ir drauge ieškoti atsakymo. Pamoka vyks kovo 29d. Pylimo 4, 18.30val. 3 aukšte, 306 auditorijoj.
Paneriuose nacių įkurta žudymo bazė buvo tris kartus didesnė nei dabartinis memorialas
Nuotraukoje: Tuometinis Izraelio prezidentas Shimonas Peresas Paneriuose 2013 metais. AFP-Scanpix nuotr.
Vilnius, kovo 27 d. (BNS). Antrojo pasaulinio karo metais Paneriuose prie Vilniaus nacistinės Vokietijos įkurta žudymo bazė buvo tris kartus didesnė nei dabartinis memorialas, nustatė Lietuvos istorikai.
„Memorialas yra tik nedidelė Panerių žudymo bazės dalis. Ji galėjo užimti apie 65 hektarus, dabar muziejus užima apie 19 hektarų“, – BNS pirmadienį sakė Lietuvos istorijos instituto mokslininkas Saulius Sarcevičius. Pasak jo, nuo pernai dirbantys mokslininkai aptiko penkias naujas žudymo duobes, dėl dviejų iš jų dar atliekami papildomi tyrimai.
2017 m. Vilniaus žydų bendruomenės rinkimai
Atsižvelgiant į sklandančią informaciją viešojoje erdvėje dėl Vilniaus žydų bendruomenės (toliau – VŽB) rinkimų šiais metais, oficialiame Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (toliau – LŽB) tinklapyje www.lzb.lt bus pateikiama visa informacija susijusi su artėjančiais rinkimais VŽB siekiant suteikti tikslią, išsamią ir teisiškai pagrįstą informaciją apie rinkimų procedūras VŽB. Taip pat yra sukurta galimybė viešai komentuoti bei teikti pastabas ir pasiūlymus dėl VŽB vykdomos veiklos ar rinkimų LŽB Facebook paskyroje. Kviečiame būti aktyviems, skaityti, komentuoti ir dalyvauti artėjančiuose VŽB rinkimuose!
2017 m. VILNIAUS žydų bendruomenės rinkimai
VŽB valdybos ir konferencijos planuojamos datos.
Vadovaujantis VŽB įstatų 7 skirsnio 7.1.1. punktu eilinę VŽB konferenciją turi sušaukti ir ją suorganizuoti VŽB valdyba vieną kartą metuose praėjus ne daugiau kaip 4 mėnesiams po finansinių metų pabaigos ir atlikto nepriklausomo audito. VŽB planuoja 2017 m. balandžio mėn. turėti VŽB valdybos posėdį, kuriame bus pristatyta VŽB veiklos ir finansinė ataskaitos su nepriklausomo audito išvada bei priimtas sprendimas dėl VŽB konferencijos sušaukimo datos ir darbotvarkės. Vadovaujantis VŽB įstatų 7 skirsnio 7.1.2. punktu apie šaukiamą VŽB konferenciją būtina viešai paskelbti Lietuvos dienraštyje “Lietuvos rytas” ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų. Skelbime turi būti nurodyta susirinkimo data, vieta ir darbotvarkė. Atsižvelgiant į šį punktą, VŽB konferenciją planuojama pravesti 2017 m. gegužės/birželio mėn.
Balsavimas VŽB konferencijoje
Vadovaujantis VŽB įstatų 7 skirsnio 7.2.12 punktu, kiekvienas VŽB narys turi po 1 balsą. VŽB konferencijoje dalyvaujančių narių skaičius nustatomas pagal VŽB konferencijos dieną atėjusių į VŽB konferenciją ir užsiregistravusių VŽB narių skaičių registracijos lapuose. Kvorumas nustatomas VŽB konferencijos nuožiūra vadovaujantis protingumo principu. Nustačius esant kvorumą, pripažįstama, kad jis yra per visą VŽB konferencijos laiką. Pažymėtina, kad vadovaujantis VŽB įstatų 7 skirsnio 7.2.13 punktu, VŽB konferencijai nustačius, jog nėra kvorumo, ne anksčiau kaip praėjus 5 dienoms ir ne vėliau kaip per 15 dienų turi būti šaukiama pakartotinė VŽB konferencija, kuri turi teisę priimti sprendimus neįvykusios Konferencijos darbotvarkės klausimais, nepriklausomai nuo to, kiek susirinkime dalyvauja VŽB narių. Apie pakartotinę VŽB konferenciją nariams turi būti pranešta tokiu pat būdu kaip buvo šaukiama pirma VŽB konferencija. Atsižvelgiant į tai, VŽB kviečia visus VŽB narius būti aktyviems, sekti informacinius pranešimus ir dalyvauti VŽB konferencijoje, kad nereikėtų pakartotinai šaukti VŽB konferencijos.
Vadovaujantis VŽB įstatų 7 skirsnio 7.2.14 punktu, sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, t.y. sprendimas laikomas priimtu, kai balsuojant už jį daugiau dalyvaujančių VŽB narių balsų yra „už“ negu „prieš“ (asmenys balsuodami susilaikę, neskaičiuojami – jie laikomi balsuojant nedalyvavusiais asmenimis). Pažymėtina, kad VŽB pirmininkas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė VŽB konferencijoje dalyvaujančių narių (VŽB įstatų 9 skirsnio 9.2.2. punktas). Nė vienam kandidatui nesurinkus daugiau kaip pusės VŽB konferencijoje dalyvaujančių narių balsų, rengiamas pakartotinis balsavimas. Pakartotiniam balsavimui teikiami du kandidatai, surinkę daugiausiai balsų. Išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris pakartotinai balsuojant surinko daugiau balsų (VŽB įstatų 9 skirsnio 9.2.3. punktas).
Vadovaujantis VŽB įstatų 7 skirsnio 7.2.15 punktu, VŽB konferencijoje sprendimai priimami atviru balsavimu. Slaptas balsavimas gali būti organizuojamas to reikalaujant daugiau nei ½ konferencijoje dalyvaujančių VŽB narių.
Vadovaujantis VŽB įstatų 7 skirsnio 7.1.5. punktu VŽB narys (fizinis asmuo), negalintis dalyvauti VŽB konferencijoje, gali įgalioti kitą narį balsuoti už jį visais VŽB konferencijos darbotvarkėje numatytais klausimais. Įgaliojime turi būti aiškiai nurodyta, kaip įgaliotas asmuo turi balsuoti kiekvienu darbotvarkės klausimu. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, fizinio asmens išduodamas įgaliojimas atstovauti santykiuose su juridiniais asmenimis turi būti tvirtinamas notarine forma.
Dabartinio VŽB pirmininko įgaliojimai.
Faina Kukliansky VŽB pirmininke buvo išrinkta 2013 m. balandžio 3 dieną. Vadovaujantis VŽB įstatais, VŽB pirmininkas yra renkamas 4 metams ir tai reiškia, kad dabartinė Fainos Kukliansky kadencija baigiasi 2017 m. balandžio 3 dieną, tačiau VŽB pirmininko įgaliojimai tęsiasi ir funkcijos vykdomos iki to momento, kol VŽB konferencija 2017 m. VŽB įstatų nustatyta tvarka neišrinks naujo arba neperrinks esamo VŽB pirmininko.
Papildoma informacija.
VŽB kviečia aktyviai dalyvauti VŽB pirmininko rinkimuose ir siūlo susipažinti VŽB nariams su VŽB įstatais ir VŽB narių sąrašais, su kuriais galima susipažinti LŽB darbo valandomis pas Moniką Antanaitytę (201 kab., II aukštas). VŽB narių sąrašai nebus viešinami LŽB tinklapyje atsižvelgiant į LŽB tinklapio prieinamumą ne tik VŽB nariams bei LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas. Prašome atvykti ir pasitikrinti, ar esate VŽB narių sąraše. Jei savo vardo ir pavardės nerandate, prašome kreiptis: Monika Antanaitytė, info@lzb.lt; +370 672 40942 ir Jūsų narystės dokumentacija bus peržiūrėta, sutvarkyta ir pateikta tvirtinimui artimiausiame (2017 m. balandžio mėn.) VŽB valdybos posėdyje. Visą informaciją apie narystę taip pat galite rasti šioje nuorodoje: http://www.lzb.lt/2015/11/05/vzb-nariu-duomenu-atnaujinimas/
Taip pat maloniai primename, kad VŽB nariai, planuojantys dalyvauti VŽB konferencijoje, turėtų būti susimokėję VŽB narystės mokesčius už laikotarpį iki VŽB konferencijos datos. Visą informaciją, kaip susimokėti narystės mokestį, rasite šioje nuorodoje: http://www.lzb.lt/2015/11/05/narystes-mokestis/
Papildomai informuojame, kad vadovaujantis VŽB įstatų 5 skirsnio 5.3. punktu, VŽB valdybos sprendimu VŽB nario veikla VŽB valdyboje arba VŽB gali būti suspenduojama, jeigu narys sistemingai (tris ir daugiau kartų) nemoka nario mokesčio.
Vokiečių istorikas iškėlė klausimą, kuris privers susigėsti daugelį lietuvių
Nuotraukoje: Christophas Dieckmannas© DELFI / Karolina Pansevič
DELFI.lt Efektyvus vokiečių bendradarbiavimas su lietuviais tapo mirtinais spąstais Lietuvos žydams. Lietuvoje žydus žudė patriotai – etniniai nacionalistai, tikėjęsi sukurti stiprią etninę valstybę be žydų, rusų, ir lenkų.
Taip išskirtiniame interviu DELFI kalbėjo žymus Vokietijos istorikas dr. Christophas Dieckmannas. Fritz Bauer institute Frankfurte prie Maino dirbantis C. Dieckmannas 2011 m. parašė fundamentalų veikalą „Vokietijos okupacinė politika Lietuvoje 1941–1944“. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų nusikaltimams tirti Lietuvoje narys kelia moralinį klausimą, kodėl Lietuvos visuomenė, matydama ir girdėdama, kaip aplink žudomi žydai, neprotestavo? Jo manymu, tai didžiąja dalimi nulėmė Bažnyčios laikysena, kuriai esą tebuvę svarbu, ką daryti su pakrikštytų žydų turtu.
Antisemitizmas Sovietų Lietuvoje. Vilniaus „Valiutininkų byla“
Bernardinai.lt
Autorius:Justas Stončius – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doktorantas bei lektorius.
Prieš 55 metus 1962 m. kovo 22 d. Vilniuje buvo paskelbtas mirties nuosprendis trims LSSR žydams. Jie kaltinti valiutinių operacijų pažeidimais. Teismo procesą plačiai nušvietė vietos spauda, apie jį rašė ir Vakarų žiniasklaida, šiame procese (teisingai) įžvelgusi tradicinį antisemitizmą, kurio egzistavimas SSSR buvo neigiamas. „Vilniaus valiutininkų“ bylos priežastis ir eigą aptaria Klaipėdos universiteto doktorantas Justas Stončius.
„Vilniaus valiutininkų“ teismo procesas“ vyko nuo 1962 m. sausio 30 d. iki kovo 22 d. Lietuvos SSR Aukščiausiame teisme buvo teisiami aštuoni žydų tautybės asmenys, kuriems buvo inkriminuoti kaltinimai valiutinių operacijų taisyklių pažeidimu ir spekuliacija valiutinėmis vertybėmis. Buvo nutarta, kad ši byla bus nagrinėjama atvirame teismo posėdyje, o teismo procesui nušviesti laikraščiuose ir žurnaluose buvo sudaryta speciali korespondentų grupė. Vilniaus miesto fabrikuose buvo išdalinti pakvietimai aktyviausiems gamybos sektoriaus darbuotojams ir visuomenininkams. Paskelbus nuosprendį mirties bausmė buvo skirta Aronui Reznickui, Michailui Rabinovičiui, Fiodorui Kamineriui, o Basia Reznickienė nubausta 15 metų įkalinimu, bet po šešių metų sutrumpinta iki 10 metų.
Vilniaus „valiutininkų“ byla sukėlė platų atgarsį Vakarų valstybėse. 1962 m. balandžio 17 d. Prancūzijos laikraštis „Le Progrès“ akcentavo, jog „Vilniaus Tribunolo nutarimu įvykdyta mirties bausmė 3 Lietuvos žydams „spekuliantams“, bei pabrėžė, kad šis įvykis inspiravo neramumus Sovietų Sąjungos žydų bendruomenėje. Kitas Prancūzijos laikraštis „Le Monde“ konstatavo, jog SSRS žydai bijo, „kad jie netaptų atpirkimo ožiais dėl siaučiančio Sovietų Sąjungoje maisto produktų trūkumo […]“.
Pesach šventės lėkštė – keara
Pagrindinis dalykas ant stalo sederio metu – tai „keara“, didelė, graži lėkštė.
Ją modernią galite pamatyti šiomis dienimis Beigelių krautuvėlėje.
>>Pesach Beigelių krautuvėlėje
Tais laikais, kai dar stovėjo Šventykla, pirmąją Pesacho naktį visi privalėjo suvalgyti “kazait“, Pesacho aukos, t.y. ėriuko, iškepto ant atviros ugnies, mėsos.
Kartu valgė ir “macot” ir „maror“, tai yra karčias žoles, tuo įvykdydavo tai, kas pasakyta Toroje: „Kartu su neraugintos duonos papločiais ir karčiomis žolėmis valgykite juos“.
Dabar, kai nėra Šventyklos ir nėra galimybės įvykdyti Pesacho aukos priedermės, kad neužmirštume šios priedermės, į „kearą“ yra dedamas זרעה „zroa“ (pažodžiui – petys) – apkeptas vištos sparnelis.
Panevėžio žydų bendruomenė kviečia į Pesacho renginius
Panevėžio m. žydų bendruomenė sveikina Jus su artėjančia Pesach švente ir kviečia į šventei skirtų renginių ciklą:
Balandžio 6 d. 17 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės – Bitės viešojoje bibliotekoje koncertas „Iš užmirštos knygos“ Respublikos g. 14
Balandžio 10 d. 18.30 val. Pesach šventės 1 sedaris kavinėje „Rojaus paukštė“ Respublikos g. 4A
Balandžio 11 d. 14 val. Pesach šventės 2 sedaris Panevėžio žydų bendruomenės patalpose Ramygalos g. 18
Balandžio 14 d. 14 val. Pesach šventės 3 sedaris kartu su ŠABO Panevėžio žydų bendruomenės patalpose Ramygalos g. 18
Izraelio studentai Kaune jaučiasi kaip namuose
Jau gerą dešimtmetį Kaune veikia klubas, skirtas šiame mieste studijuojančiam Izraelio jaunimui. Miesto centre įsikūrusioje įstaigoje, pavadintoje Kauno žydų centru, šiuo metu nuolat lankosi apie 130 Lietuvos Sveikatos mokslų universitete besimokančių studentų, galimybę lankytis centre turi ir Lietuvos žydų tautybės studentai.
Centre veikia sinagoga, studentų klubas, košerinio maisto restoranas studentams, organizuojamos šventės ir įvairūs renginiai. Prieš Šavuot šventę planuojama atidaryti mikvą ištekėjusioms moterims. Centro veiklai vadovauja rabinas Moše Šeinfeld, o jo dešinioji ranka Aleks Minin, padeda jam organizuoti kasdienę veiklą ir įgyvendinti naujus sumanymus. Centro steigėjas, finansinis remėjas ir jo geroji dvasia – visų studentų labai gerbiamas Viljam Štern, kuris džiaugiasi ne tik tuo, kad studentai Kaune randa Izraelio salelę, savo antruosius namus, puoselėja žydišką dvasią, bet ir susipažįsta, susidraugauja ir net sukuria šeimas.
Kauno žydų bendruomenė jau ne vienerius metus gražiai bendradarbiauja su V. Šternu ir jo globojamu centru, yra partneriai kai kuriuose jo projektuose, centro atstovai dalyvauja bendruomenės organizuojamuose renginiuose, o kiekvieną penktadienį KŽB Šabato vakarienei dovanoja šviežutėles chalas ir šventinį pyragą.
Paneriai – preciziškai apgalvotas žudymo fabrikas
Prieš trejus metus Panerių memoriale pradėti vykdyti ir tebevykdomi tyrimai, kurių metu 2015 metais buvo atrastos iki tol nežinomos dvi žudymo duobės bei nustatytas tikslesnis 86 hektarų Panerių memorialo teritorijos plotas, Lietuvos istorijos instituto Miestų tyrimo skyriaus vedėjo Sauliaus Sarcevičiaus teigimu, yra nauji ne tik Lietuvoje, bet ir pasauliniu Holokausto mastu.
„Paneriuose įkurta taip vadinama „bazė“ buvo ne šiaip masinių žudynių vieta, bet preciziškai, iki smulkmenų žmogaus apgalvotas ir realizuotas bei nuolat tobulintas žudymo fabrikas. Sveiku protu nesuvokiama šio mechanizmo veikla tiesiogine prasme įsispaudė į žemę ir šie pėdsakai fiksuoti reljefo rekonstrukcijos plane mums tampa gyvais tų nusikaltimų liudininkais, kuriais naciai taip stengėsi atsikratyti“, – trečiadienį pirmą kartą Lietuvoje vykusios Tarptautinio Holokausto atminties aljanso (IHRA) konferencijos metu sakė Lietuvos istorijos instituto mokslininkas.
1941–1944 metais Vilniaus ypatingasis būrys, pavaldus nacistinės Vokietijos saugumo tarnybai, dėl rasinių priežasčių Paneriuose nužudė 100 tūkst. Vilniaus ir Rytų Lietuvos gyventojų – daugiausia žydų. Vilniaus pakraštyje esantis Panerių memorialas sušaudytų aukų skaičiumi yra didžiausia Holokausto vieta Lietuvoje, plačiai žinoma tarptautiniu mastu.
Aušvico mirties stovykloje grupė apsinuoginusių žmonių surengė protu nesuvokiamą akciją
Prie buvusios Aušvico-Birkenau nacių koncentracijos stovyklos vartų penktadienį 14 vyrų ir moterų paskerdė avį ir nusimetė savo drabužius, pranešė Lenkijos muziejus. Po to maždaug 20-27 metų asmenys, kurių tapatybės, pilietybės ir motyvai nenustatyti, grandinėmis prisirakino prie stovyklos vartų su garsiuoju užrašu „Arbeit macht frei“ (Darbas išlaisvina), nurodoma pranešime. Pasak vietos žiniasklaidos, grupelė savo veiksmus filmavo iš skraidyklės. Netrukus įsikišo pietiniame Osvencimo mieste esančio muziejaus apsaugininkai. Policija pranešė, kad visi akcijos dalyviai buvo sulaikyti.
Klaipėdos žydų bendruomenė švenčia Purimą su jidiš dainomis
Tarptautinės laimės dienos išvakarėse kovo 22d. Klaipėdos žydų bendruomenė organizavo dainų vakarą Jidiš kalba laimingiems žmonėms. Vakaro svečiai buvo supažindinti su Purimo šventės, kuri buvo švenčiama tradicijomis, judaizmo auklėjimo ypatybėmis, kurios padeda žmonėms būti laimingais. Koncertinė programą paruošė ansamblis KLEZMASTERS, kuriam vadovauja Lev Sandiuk su soliste Alina Ivach. Dainų atlikimas padėjo perteikti ir pajausti kiekvienam dalyvavusiam laimės jausmą: nuo mažo iki didelio. Jas atliko ir visi norintys, gyvai dainuodami. Dainos skambėjo jidiš, hebrajų lietuvių, ukrainiečių, rusų, baltarusių, azerbaidženiečių kalbomis. Muzika vienija žmones. Solinis pasirodymas parengė Michail Blinkov, klarnetas su Aleksej Rozov, smuikas, solistai nepaliko nei vieno abejing klausytojo. Koncertas užsitęsė ir baigėsi vėlų vakarą. Savivaldybės atstovai ir Klaipėdos tautinių bendrijų atstovai dėkojo renginio organizatoriams ir „Geros Valio Fondui“ už gražų vakarą ir gautą emocinį laimės užtaisą.
Arkadijaus Vinokuro knygos „Mes nežudėme“ pristatymas Šiaulių bibliotekoje
Kovo 23 d., ketvirtadienį, 17 val.Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka kviečia į susitikimą su rašytoju, žurnalistu, aktoriumi Arkadijumi Vinokuru ir jo knygos „Mes nežudėme“, tiesiančios tiltą tarp dviejų tautų kenčiančių sielų, sutiktuves. Renginį moderuoja Branguolė Šimkūnienė.
Ši knyga ne apie nusikaltėlius, dalyvavusius naikinant bendrapiliečius žydus. Teigiu, kad lietuviai nėra žydšaudžių tauta ir vaikai neturi jaustis kalti dėl tėvų nusikaltimų. Knygoje susipažinsite su vaikais, anūkais, giminėmis tų, kurie žudė, konvojavo žudynių vietų link, plėšė. Deja, tarp nusikaltėlių buvo jų tėvai, dėdės, seneliai. Pašnekovai dalijasi skausmu, gėda ir neretai – meile savo tėvams, apie kurių nusikaltimus nieko nežinojo. Čia nerasite kaltinimų, priekaištų, nes kalbuosi su žmonėmis, kurie yra patys savo tėvų – nusikaltėlių – aukos. Knyga skirta tiltui tarp mūsų abiejų tautų iškankintų sielų tiesti“, – taip apie šį unikalų leidinį pasakoja jo autorius, prisistatantis kaip žydų kilmės bendrapilietis, kurio tetos, seneliai nužudyti.
Knygoje pateikti trisdešimt penki pokalbiai su žydų žudikų ar kitaip prisidėjusių prie genocido asmenų vaikais ir giminaičiais. Visi pokalbiai autentiški, autorius jų nekomentuoja. Prieš kiekvieną pokalbį pateikta duomenų iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų apie nusikaltėlį ir jo padarytus nusikaltimus. Knygoje taip pat pateiktas sąrašas 360-ies žydų žudikų arba kitaip žydus persekiojusių asmenų.
A. Vinokuras gauna nemažai laiškų iš skaitytojų. Kauno chirurgas parašė,kad kiekvienas lietuvis turėtų turėti šią knygą. Citata iš Facebooko laiško.
“Gerbiamas Arkadijau, į rankas paėmiau jūsų knygą “Mes Nežudėme”, perskaičiau vienu prisėdimu, negalėjau sustoti, kiekvieną raidę, paskendęs ašarose ir nenutrūkstamoje maldoje. Neišdildomai sujaudintas ir sukrėstas iki širdies gelmių. Kažkas įvyko, ko iki šiandien dar negaliu suvokti. Rašau norėdamas jus pasveikinti su šia knyga, leiskite išreikšti nepaprastą dėkingumą už atliktą, nepakeliamo sudėtingumo darbą, už pilietiškumą, už Tiesą! Tiesa išlaisvina! Kelias į tikrą ramybę nekaltai nužudytiems… . Mano vertinimu, jūsų knyga – tai istorinis lūžio taškas, ta pradžia, kuri žymi perėjimą per tautos, o jei aš save priskiriu savo tautai tai reiškia, kad ir per mano tamsiausias nuodėmes – į taiką, į viltį taikai ateities kartose, viltį, kad tai niekada nepasikartos. Tai jau nėra tik knyga, tai jau visą permainantis Žodis. Man sunku išrašyti mintis, kuriomis noriu ir reiškiu jums pagarbą ir nuoširdų dėkingumą, kad jūsų darbo dėka šiandien įvyko pokytis ne tik manyje, bet ir mano pasaulyje, mano vaikuose ir dar negimusiuose, mano vaikų vaikuose. Gėriuosi ir esu įkvėptas jūsų drąsa ir tarnyste man ir mūsų su jumis, šaliai! Ačiū. Telaimina jus Dievas!”
Užuojauta
Kovo 17d. mirė Abramas Milleras, Vilniaus žydų bendruomenės ir Socialinių
programų departamento narys (1934 06 09 – 2017 03 17). Bendruomenė nuoširdiai užjaučia velionio artimuosius dėl netekties.
The 2017 Summer Program in Yiddish Language and Literature
17 JULY — 11 AUGUST 2017
Offering four levels of intensive language instruction:
YIDDISH I: for beginners
YIDDISH III: higher intermediate
YIDDISH II: intermediate
YIDDISH IV: advanced
Buvusi žydų biblioteka Vilniuje įtraukta į vertybių registrą
Vilnius, kovo 22 d. (BNS). Buvusios žydų bibliotekos pastatas Vilniuje įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, jame ketinama įkurti Vilniaus geto memorialinį muziejų.
Kultūros paveldo departamento (KPD) teigimu, Žemaitijos gatvėje 4-uoju numeriu pažymėtam pastatui suteikta teisinė apsauga dėl jo archeologinių, architektūrinių ir istorinių vertingųjų savybių. Sprendimą priėmė Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.
KPD direktorė Diana Varnaitė sako, kad buvusioje Vilniaus geto vietoje išlikęs pastatas, kuriame prieškariu veikė viešoji „Meficei Haskala“ biblioteka, o vėliau ─ Vilniaus geto biblioteka šiuo metu yra nenaudojamas, jis priklauso Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui.
„Jo iniciatyva pastate ateityje ketinama įkurti Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinį muziejų, kuriame būtų eksponuojamas gausus žydų kultūrinis paveldas ir holokausto istorija Lietuvoje. Minint žydų genocido dieną, kasmet ten skaitomos Holokausto aukų vardai ir pavardės“, ─ sako D.Varnaitė.
Žydų getas Vilniaus senamiestyje įkurtas nacių okupacijos metu, 1941-ųjų rugsėjo 6 dieną, tuo metu Vilniuje gyveno apie 57 tūkstančiai žydų. Per visą geto gyvenimo laikotarpį jame buvo uždaryta apie 50 tūkstančių žmonių. Vilniaus getas likviduotas iki 1943 metų rugsėjo 23-24 dienomis, iš 57 000 Vilniaus žydų, pasibaigus karui gyvi liko tik apie du tūkstančiai, didžioji dauguma jų nužudyti Vilniaus priemiestyje Paneriuose.
Vilniuje susitinka Holokausto tyrėjai
Vilnius, kovo 22 d. (BNS). Trečiadienį Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje prasideda konferencija „Masinių žudynių pradžia: 1941 m. vasaros-rudens žudynių vietų identifikavimas ir atminimas“. Konferencijoje dalyvauja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Konferenciją organizuoja Tarptautinis Holokausto atminties aljansas (IHRA), kuris vienija 31 šalies vyriausybes, istorikus, švietėjus, muziejininkus ir kitus asmenis, dirbančius Holokausto tyrimų, švietimo ir atminimo srityse. Lietuva šio aljanso nare tapo 2003 metais, o tarptautinis IHRA renginys Vilniuje organizuojamas pirmą kartą, pranešė muziejus.
Dvi dienas truksianti konferencija, skirta žudynių vietų identifikavimui, pažymėjimui ir įamžinimui Baltijos šalyse, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rumunijoje, vyks Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre.
Konferencija suburs Holokausto tyrėjus, specialistus, vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovus iš Lietuvos ir dar keliolikos šalių – Baltarusijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Moldovos, Nyderlandų, Prancūzijos, Rumunijos, Šveicarijos, Ukrainos ir Vokietijos. Konferencijos dalyviai dalinsis gerosiomis praktikomis, aptars masinių žudynių vietų tyrimo ir įamžinimo iššūkius ir galimus sprendimus, dalyvaus specializuotose dirbtuvėse.
Konferencijos metu Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus ir Lietuvos istorijos institutas pristatys naujausius tyrimus, atliktus Panerių masinių žudynių teritorijoje, renginio dalyviai turės galimybę aplankyti Panerių ir Naujanerių žudynių vietas.
1941 – 1944 metais Vokietija buvo okupavusi Lietuvą, šiuo laikotarpiu įvykdytas Holokaustas, vokiečiai ir jų kolaborantai lietuviai išžudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.