LRT TV apie Rafailą Karpį ir Ireną Veisaitę laidoje “Laisvės vėliavnešiai”
LŽB vyko iškilmingas Daumanto Todeso pagerbimas ir apdovanojimas 70 metų jubiliejaus proga. Sveikiname!
Jubiliatą sveikina Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė. Daumantas Todesas už ilgametę visuomeninę veiklą ir tautinės kultūros bei tapatumo išsaugojimą apdovanotas Tautinių Mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės “Aukso garbės ženklu “Už nuopelnus”.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia į šventinius renginius gruodžio mėn.
Liudvikui L. Zamenhofui skirta paroda
Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje (Rotušės a. 15) veikia Liudvikui L. Zamenhofui skirta paroda. 
2017-uosius UNESCO paskelbė Liudviko L. Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai. Lenkijos institutas Vilniuje Lenkijos užsienio reikalų ministerijos užsakymu Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva, Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis.
Kas siejo L. Zamenhofą ir Kauną? Ar tik tai, kad Lietuvą jis vadino savo tėvyne, o jo žmona buvo iš Kauno? Kodėl apie Kauną yra girdėję viso pasaulio esperentininkai?
Arkadijus Vinokuras. Škirpa: kai nutylima nepageidaujama tiesa
Atidžiai perskaičiau Vidmanto Valiušaičio straipsnį „Kodėl šmeižiamas Kazys Škirpa?“. Pasigedau jau a. a. garsaus, žinomo ir Lietuvoje, litvako, Izraelio istorijos profesoriaus Barry Rubino pozicijos.
Štai ji: „Noriu pabrėžti, kad įvykius reikia egzaminuoti kuo objektyviau, siekti sąžiningai pateikti įrodymus, patvirtinti juos ir sekti paskui faktus.“ Profesoriaus B. Rubino giminės buvo nužudyti Lietuvoje. Delfi.lt pateikė interviu su prof. Barry Rubinu, kuriame jis be užuolankų teigė, kad tapę komunistais žydai virto ir žydų visuomenės išdavikais, ir kad juokinga bijoti kalbėti apie komunizmo nusikaltimus bei ginčytis, kas kentėjo labiau.
avo teiginius grindžiu pripažintų Lietuvos istorikų pasisakymais. Kaip antai garbės daktaras, prof. Saulius Sužiedėlis, humanitarinių mokslų hab. daktaras Alvydas Nikžentaitis, VGTU Filosofijos ir komunikacijos katedros lektorius Andrius Kulikauskas. Remiuosi taip pat ir garsiu Lietuvos tarpukario diplomatu Eduardu Turausku (1896–1966, ateitininkas, teisininkas, žurnalistas, diplomatas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys).
Kauno tautinėms bendruomenėms pristatytos projektinės veiklos galimybės
Tautinių mažumų departamento (TMD) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vedėja Rasa Paliukienė ir vyriausioji specialistė Aušra Šokaitienė ketvirtadienį Kaune pristatė tautinių bendrijų projektinės veiklos galimybes 2018 metams ir pakvietė organizacijas teikti paraiškas šiuo metu paskelbtam konkursui. Susitikime su departamento atstovėmis dalyvavo ir Kauno žydų bendruomenės, kiekvienais metais teikiančios projektus TMD, pirmininkas Gercas Žakas
Kauno žydų bendruomenė turi daug progų lankyti kultūrinius renginius
Kauno žydų bendruomenės nariai aktyviai lanko renginius, reprezentuojančius žydų kultūrą, litvakiškąjį paveldą, Izraelio meną. Lapkričio mėnesį Kauno kameriniame teatre stebėjome daug minčių sukėlusią, retai statomą Zugdidi dramos teatro (Gruzija) spektaklį pagal Nobelio premijos laureato Isaac Bashevis Singerio pjesę “Tojbelė ir jos demonas“, dalyvavome Azijos studijų centro ir Japonijos ambasados Lietuvoje organizuotoje kino filmo „Persona Non Grata“ apie Č. Sugiharos žygdarbį peržiūroje, kuri buvo paskutinė galimybė pamatyti šį filmą Lietuvoje. Taip pat lankėmės VDU teatrologijos katedros docentės Inos Pukelytės paskaitoje „Žydų teatras tarpukario Lietuvoje“, vykusioje Kauno dramos teatre. Lektorė neseniai išleido monografiją šia tema, tad paskaitoje Žydų teatro fenomeno studijoms ne vienerius paskyrusi teatrologė dalinosi atrastais ir iki šiol nežinomais bei be galo įdomiais faktais apie šio teatro didžiulę reikšmę Lietuvos kultūriniam gyvenimui. Įvairiuose Lietuvoje vykstančiuose festivaliuose (teatro, šokio, kino, muzikos) neretai dalyvauja svečiai iš Izraelio, ne išimtis ir “Scanoramos” kino festivalis, pristatęs ne vieną Izraelio (kooprodukcijoje su kitomis šalimis) filmą. Kauno bendruomenės narius bene labiausiai sužavėjo šiltas subtilus režisieriaus Ofir Raul Graizer 2017 m. debiutinis ilgo metražo filmas “Kepėjas” (http://www.scanorama.lt/
Dalyvavimas renginiuose apmokėtas GVF 
“Beigelių krautuvėlė” su Izraelio ambasada Lietuvoje dalyvauja tarptautinėje Kalėdų labdaros mugėje Vilniaus rotušėje
Nuotraukoje: iš dešinės: Premjeras S,Skvernelis, LŽB pirmininkė F.Kuliansky, Izraelio misijos vadovo pavaduotoja E.Hochstetler, S. Skvernelė, premjero žmona
Vilniaus rotušėje vyko jau tradicine tapusi Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė, kurioje buvo galima pamatyti bei įsigyti Lietuvoje reziduojančių užsienio šalių ambasadorių žmonų, ambasadų darbuotojų, visuomeninių organizacijų atstovų pagamintų rankdarbių, Kalėdinių dekoracijų, papuošalų, saldumynų ir įvairių suvenyrų.
Prezidentas V.Adamkus, F. Kukliansky, A. Adamkienė
Tarptautinę Kalėdų labdaros mugę organizuoja Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija, vienijanti Lietuvos ir užsienio moteris, laikinai gyvenančias ir dirbančias Lietuvoje.
Renginio metu buvo renkamos lėšos labdarai.
Iš dešinės: Apaštališkasis nuncijus – arkivyskupas P. L. Quintana
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir “Beigelių krautuvėlės” savanoriai padarė daug gerų darbų, dalyvaudami tarptautinėje Kalėdų labdaros mugėje. Izraelio ambasados stende prekiauta litvakiškais ir izraelietiškais produktais ir surinkta beveik keturis su puse tūkstančių eurų labdarai – tris kart daugiau nei pernai! Gražių švenčių!
Izraelis Lietuvoje Beigelių krautuvėlė Lietuvos žydų bendruomenė
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje režisieriaus Valiaus Staknio vakaras – miniatiūrų parodos pristatymas
Lietuvos žydų bendruomenės J.Heifetzo salėje lapkričio 30 d. atidaryta Valiaus Staknio miniatiūrų paroda ,,Laiškai”. Į iškilmingą parodos atidarymą su koncertu susirinko tikras Lietuvos elitas. Pats teatro režisierius V.Staknys sukvietė operos ir operetės teatrų žvaigždes, su kuriomis dirbo, režisuodamas spektaklius. Režisierių sveikino ir „Ilgiausių metų“ dainavo dar jaunystės H. Perelšteino „Ąžuoliukų“ karta, dabar jie visi bendraamžiai – „Ąžuolai“. Nuoširdūs sveikinimai talentingam režisieriui ir dailininkui, menininkui iš prigimties skambėjo tarp operos arijų ir dainų,. Pilna salė griaudėjo nuo bičiulių aplodismentų.
Žydų atmintis, susitepimo baimė ir trintukas gynybai
Autorė Ieva Elenbergienė
Po Antrojo pasaulinio karo sovietų valdžia mums įvairiomis priemonėmis „padėdavo“ nematyti ir negirdėti žydų tautos išgyvenimų. Tačiau šiandien galime kaltinti tik save, jei į istorijos paveikslą neįsileidžiame visų jos dalyvių, bijodami, kad jų liudijimai sugriaus mūsų idealizuotą praeitį ar leis suabejoti išaukštintais didvyriais.
Tačiau ar taip nemėgdžiojame režimo, iš kurio dar palyginti neseniai išsivadavome? Apie tai kalbame su kultūros istorike, Vilniaus universitete dėstančią Holokausto ir praeities politikos kursą, dr. Violeta Davoliūte.
– Norėtųsi paliesti istorines sąlygas ir priežastis, kodėl mes taip mažai žinome apie žydus pokario metais Lietuvoje?
– Pirmiausia todėl, kad buvo išnaikinta beveik visa Lietuvos žydų bendruomenė. Tie, kurie išgyveno ir išlindo iš slėptuvių, buvo sukrėsti, dažnai giliai traumuoti žmonės. Pradžioje jiems reikėjo susivokti, kas gi nutiko jų gyvenimams, artimiesiems? Ilgą laiką žmonės tiesiog ieškojo vieni kitų. Grįžo ir tie, kurie buvo iš Lietuvos pasitraukę į SSRS gilumą – jie taip pat ieškojo artimųjų, bandė rasti savo vietą naujoje visuomenėje, integruotis į egzistuojančias struktūras. Būta ir bandymų visiškai asimiliuotis – pavartę pokario spaudą pamatytume, kad, pavyzdžiui, fotografas Fligelis pasivadina Sparnaičio pavarde, Judelis Kacenbergas – Kalnaičiu ir t.t. Mano bičiulės mama, prieškariu augusi senoje litvakų šeimoje Šiauliuose, o po karo atvykusi į Vilnių studijuoti, pasakojo, jog išgirdusi mieste ką nors kalbant jidiš kalba, pereidavo į kitą gatvės pusę, nors dabar negalėtų tiksliai paaiškinti, kodėl… Manau, kad žmonės buvo sukrėsti, įbauginti, pažeminti.
7-osios litvakų dienos Londone kviečia giliau susipažinti su litvakų indėliu į pasaulio meną
2017 m. lapkričio 29 – 30 dienomis Lietuvos ambasada ir Londono universiteto koledžas (University College London) pakvietė į tradicines Litvakų dienas Londone. Septintą kartą rengiamas Lietuvos žydų kultūrą ir paveldą pristatantis renginių ciklas šiemet kvietė pažinti litvakų menininkus, palikusius pėdsaką pasaulio meno istorijoje.
XIX – XX a. iš buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos kilusių žydų kūrybinis talentas, skleidęsis muzikoje, tapyboje, fotografijoje, literatūroje, teatre ir architektūroje, pasauliui padovanojo išskirtinių asmenybių. Smuikininkas Jaša Heifetz, dailininkas Chaim Soutine, skulptorius Jacues Lipschitz, fotografas Alter Kacyzne – tai tik keletas aukščiausio pripažinimo pasiekusių litvakų menininkų, kurių kūryba formavo šių sričių meno istoriją, o išlikę darbai saugojami garsiausiuose pasaulio galerijų fonduose. Dėl plačios litvakų menininkų kūrybos geografijos, apimančios JAV, Izraelį, didžiuosius Vakarų Europos miestus, 7-ųjų litvakų dienų renginių lankytojai turėjo progos supažindinti su skirtingose kultūrose ir tradicijose kūrusiais ir tebekuriančiais litvakais.
Lapkričio 30 d. Lietuvos ambasadoje Londone rengiama konferencija „The Litvak Impact on the arts“ („Litvakų indėlis į pasaulio meną”), į kurią organizatoriams pavyko pritraukti žymius akademikus, litvakiško paveldo tyrėjus iš JAV, Junginės Karalystės ir Lietuvos. Viena pagrindinių konferencijos pranešėjų – specialiai į Litvakų dienas Londone atvykusi garsi Niujorko universiteto (City University of New York) profesorė, meno istorikė Gail Levin. Kitą pagrindinį pranešimą – apie litvakų įtaką Kauno tarpukario modernizmo architektūroje – skaitė Seimo narys, ambasadorius, filosofijos mokslų daktaras Arūnas Gelūnas. Renginyje taip pat dalyvavo pripažinti žydų studijų ekspertai – Brandeis universiteto (JAV) profesorius emeritas Anthony Polonsky, litvakų kilmės Londono universiteto koledžo profesorius Michael Berkowitz, Birbecko ir Southamptono (JK) universitetų mokslininkės dr. Vivi Lachs ir dr. Claire Le Foll, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus parodų kuratorė, Vilniaus universiteto lektorė Vilma Gradinskaitė.
Klezmer muzikos atlikėjas Michael Alper
Konferencijos išvakarėse, lapkričio 29 d., Londono universiteto koledže surengtas Rytų Europos žydams (aškenaziams) būdingos Klezmer muzikos koncertas, kurio centre bus šio žanro meistras Michael Alpert. Litvakiškų šaknų turintis atlikėjas (M. Alpert tėvas kilęs iš Lietuvos, motina – iš ukrainiečių žydų šeimos) svariai prisidėjo prie šios muzikinės tradicijos atgimimo JAV praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Per savo ilgametę karjerą Michael Alpert yra koncertavęs su žymiomis grupėmis „Brave old World“, „Brothers Nazarrow“ ir kitomis, 2015 m. už gyvenimo nuopelnus atlikėjui skirtas JAV Nacionalinio paveldo draugijos apdovanojimas.
Specialiai į 7-ųjų litvakų dienų renginius atvyko Užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
7-ųjų litvakų dienų organizatorių partneriai – Parkes institutas Southamptono universitete ir Lenkijos žydų studijų institutas.
Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai
Kupiškio tarptautinę konferenciją apie žydų pastatus ir paminklus atidarė Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė istorikė Aušra Jonušytė. Centriniuose kultūros namuose susirinkusiems svečiams buvo perskaitytas Izraelio valstybės ambasadoriaus Lietuvoje Amiro Maimono sveikinimas. Jame ambasadorius pažymėjo, kad dažnai keliauja po Lietuvą ir per savo kadencijos metus aplankė daugelį šalies savivaldybių su oficialiais ir privačiais vizitais, ir kur benuvyktų, visur aplanko vietines žydų kapines, kurių Lietuvoje yra daugiau nei du šimtai bei aplanko masines žydų žudynių vietas. Kai kurios yra gerai išsilaikiusios, kitos, deja, apverktinos būklės. Yra visiškai sunaikintų žydų kapinių, kur vienintelis akmuo težymi jų vietą. Kartais matom tik grupę antkapių, iškeltų iš kapų ir keistai sustatytų vienas šalia kito…
Apžiūrėjęs antkapius, žmogus gali perskaityti išlikusius užrašus. Tos raidės pasakoja ištisą istoriją. Žmogaus vardas, profesija, kokio būdo buvo, metai, kuomet istorija pasibaigė…
Šiais išsakytais ambasadoriaus Amiro Maimono žodžiais ir prasideda knyga „Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai“, kurią sudarė Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė istorikė Aušra Jonušytė.
Dr. Marijos Rupeikienės ir jos vyro Antano Rupeikos pastangomis buvo surinkta didelės apimties medžiaga bei nuotraukos apie žydus, kurie gyveno Kupiškyje iki Antrojo pasaulinio karo.
Ypatingo susidomėjimo sulaukė dr. Laros Lampertienės pranešimas apie Kupiškio ir jo apylinkių žydų kapines „Akmenyse saugoma atmintis“. Konferencijos dalyviams ji paaiškino žydų paminklų reikšmę, kurie yra išlikę Lietuvoje ir dalinai Kupiškio rajone.
Pokalbis su Vilniaus Choralinės sinagogos rabinu Šolom Ber Krinsky
lzb.lt
Šolom Ber Krinsky – Vilniaus Choralinės sinagogos rabinas sako, kad susirinkusieji maldai į sinagogą meldžiasi kaip visada įprasta litvakams, nepaisant to, kad rabinas Krinsky atstovauja Chabado judaizmo srovei. Apie judaizmą kalbamės sinagogoje.
Nuo žydų dvasinio lyderio Vilniaus Gaono laikų (1720–1797) Vilnius yra žydų kultūrinio ir politinio gyvenimo centru, žinomu kaip “Lietuvos Jeruzalė” ir kaip “Kultūros citadelė”. Rašoma, kad nuo Gaono Elijahu Ben Salomono Zalmano prasidėjo visa Lietuvos žydų dvasinė didybė. Todėl Vilniaus žydams yra svarbus Gaono atminimas. Kai kalbama apie Vilniaus litvakų tikėjimą, galvojama apie Gaono pasekėjus,mitnagedus (mitnagedai reiškia „nesutinką“). Kuo skiriasi Chabadas nuo Gaono mitnagedų? Ar skirtumų daug?:
Žinoma, livakų religijos palikimas yra ir ortodoksų judaizmo dalis. Aš gyvenu su šeima Lietuvoje. Litvakai ir chabadnikai – abu ortodoksų judaizmo dalis. Esu iš Bostono. Vienas rabinas iš Bostono kažkada man papasakojo, kai buvau vaikas, apie skirtumus tarp ortodoksų judaizmo: jie gali būti sefardai aškenaziai, chasidai, litvakai. Vokiečių žydai turi ypatingą judaizmo srovę. Apie ortodoksų judaizmą galima skaityti Talmude ir pasižymėti skirtingų spalvų markeriais įvairias ortodoksų sroves. Viena dalis skirta Dievo meilei, kiti tikintys turi Dievo baimę, ir tai yra tas pats judaizmas. Taigi, tik mūsų paryškinti markeriu akcentai rodys, kas mums svarbiau.
Taisyklės yra visiškai vienodos. Ortodoksų judaizmas turi taisyklių knygą, vadinamą Shulchan aruch. Nėra jokių skirtingų taisyklių. Nėra jokio skirtumo.
Visų pirma, mano motinos šeima, kilusi iš Gaono palikuonių. Jei tai tiesa, tada aš tiesioginis Gaono palikuonis. Ortodoksų judaizmas yra vienas.
10 Dievo įsakymų – kviečiame į paskaitą!
Gruodžio 3 d. 15.00 val. kviečiame į paskaitą rusų kalba!
Jūs sužinosite:
10-ties Visagalio įsakymų esmę
Kokia bausmė gresia pažeidus įsakymą
Aštuonias įstatymo “NEVOK” prasmes
Kas yra žudikas judaizme
Kurio įsakymo nevykdymo pasekmės yra nepataisomos.
Apie visa tai Jums papasakos bei į Jūsų klausimus atsakys edukatorė Natalja Cheifec.
Paskaita vyks Lietuvos Žydų (litvakų) bendruomenės 2-me aukšte, konferencijų salėje.
Mūsų adresas – Pylimo g-ve, 4, Vilnius
Trukmė iki 1.5 val.
Registruokitės: >>goo.gl/RFT4TW
Paveikslas: Markas Šagalas, Vilniaus Sinagoga, the “Kloyz” of the Vilna Gaon , 1935
Sveiki, Gerbiamieji Tėveliai,
Kviečiame 7-17 metų vaikus ir jaunuolius į žiemos stovyklą A Mehaye 2017, praleisti žiemos atostogas nuo gruodžio 24-30 d. turiningai ir smagiai!
Stovyklos vieta : Dubingiai (www.orodubingiai.lt).
Vaikų amžius : 7 – 17 metų.
Siunčiame nuorodą į registracijos formą, kurią būtina užpildyti:
Užpildžius registracijos formą, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (Pylimo g. 4) pas Sofją Sirutienę (Kaplan), bus galima pasirašyti reikiamus dokumentus, pateikti užstatą, vaiko medicininę pažymą ir vaiko asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.
Išsamesnė informacija apie registraciją telefonu +37067257540 arba el. paštu: soniakaplan@mail.ru
Iki pasimatymo žiemos stovykloje !
