LŽB Socialinių programų departamento klientai macus galėjo atsiimti darbo dienomis nuo 2017m. kovo 21d. iki balandžio 4d. nuo 11.00 iki 15.00 val. I-ame aukšte. Visų veidai švyti, ar gali būti kitaip? Juk laukiam Pesacho su Jeruzalės macais!
Kviečiame dalyvauti renginyje:
15.00 val. Vilniaus universiteto Atminties diplomų teikimo ceremonija – iniciatyva „Grįžtanti atmintis“ (VU Mažoji aula, Universiteto g. 3, Vilnius)
Žvelgiant į ateitį ir suvokiant šiandienos visuomenės lūkesčius, vertinant praeitį ir jaučiant atsakomybę už XX amžiaus prieškario bei pokario Lietuvoje ir konkrečiai Vilniaus universitete vykusius procesus ir priimtus sprendimus, Vilniaus universitetas pradeda moksliniu istoriniu tyrimu paremtą iniciatyvą Grįžtanti atmintis – Recovering Memory. Šia iniciatyva siekiama prisiminti ir pagerbti Vilniaus universiteto bendruomenės narius, studentus ir darbuotojus, kurie dėl permainingos Lietuvos istorijos, totalitarinių režimų veiksmų ar vietos žmonių kolaboravimo buvo pašalinti iš universiteto ir neteko galimybės baigti studijas bei įgyti išsilavinimą, tęsti mokslinius tyrimus, pedagoginę ar kitą su universitetu susijusią veiklą.
Iniciatyvos Grįžtanti atmintis – Recovering Memory tikslai:
BNS. Sovietų ir rusų poetas Jevgenijus Jevtušenka, kuris mirė šeštadienį, būdamas 84 metų amžiaus, savo tėvynėje ir užsienyje buvo gerbiamas už nonkonformizmą per „atšilimą“ po Stalino mirties, bet daugelį nuliūdino vėliau tapęs sovietų režimo stulpu.
„Babij Jaras“, emocingas, ne tik vokiškąjį, bet ir sovietinį antisemitizmą smerkiantis jo pasakojimas apie Ukrainos žydų žudynes netoli Kijevo 1941 metų rugsėjį, pelnė jam tarptautinį pripažinimą. Šią poemą jis skaitydavo per gastroles Sovietų Sąjungoje, dažnai – sausakimšuose futbolo stadionuose, pagal ją parašyta Dmitrjaus Šostakovičiaus muzika tapo jo 13-osios simfonijos dalimi.
Jo poemos „Zimos stotis“ (Stancija Zima, 1956) ir, visų pirma, „Babij Jaras“ (Babij Jar, 1961), išleistos iki jo 30-ojo gimtadienio, pavertė J.Jevtušenką sovietų liberalų didvyriu tuo trumpu meninio atvirumo periodu, kurį leido Staliną pakeitęs Nikita Chruščiovas.
Kaišiadorių meras V.Tomkus ir LŽB pirmininkė F.Kukliansky prie atnaujinamos Žiežmarių sinagogos 2017m. balandis.
Žiežmarių griūvanti medinė sinagoga atgimsta naujam gyvenimui. Holokausto metu ji paversta getu, į kurį buvo suvaryti ir uždaryti žydai, kuriuos vėliau sušaudė. Netoli sinagogos tebestovi daug išlikusių žydų namų, kurių savininkai nužudyti. Išlikusi medinė sinagoga yra vertingas paveldas, nors joje nebėra, kam melstis. Lietuvos žydų bendruomenė kreipėsi į Kaišiadorių merą ir tarybą dėl sinagogos atstatymo. Pasiūlymas iš pradžių nebuvo priimtas, taryba prieštaravo, reikėjo nemažai pastangų įtikinti, kad senoji sinagoga yra vertybė, kuria domėsis ne tik pasaulio žydai, į ją važiuos turistai, o miestelio žmonės naudosis ja savo reikmėms.
Kaišiadorių miesto taryba perėmė sinagogą 2015 m. panaudai ir kreipėsi į ES struktūrinius fondus dėl jos remonto. Valstybės biudžeto ir Geros valios fondo lėšomis buvo parengtas Žiežmarių sinagogos tvarkybos techninis projektas bei atlikti reikalingi tyrimai. Sutvarkius sinagogą, bus įamžintas Kaišiadoryse bei apylinkėse gyvenusių žydų atminimas, pastatas tarnaus šio krašto žmonių kultūrinėms reikmėms.
Sinagogos renovaciją apžiūri Lietuvoje viešinti Amerikos žydų komiteto delegacija.
Amerikos žydų komiteto (AJC) vizitas Lietuvoje susijęs su AJC tarptautinio biuro Lenkijoje atidarymu. Kovo 27d. Varšuvoje atidarytas AJC Rytų ir Vidurio Europos biuras yra penktasis Europoje, jis skirtas ryšiams su septyniomis Europos šalimis: Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Slovakija. Šia proga ir rengiamas vizitas Baltijos ir kitose Europos šalyse.
Po biuro atidarymo AJC delegacija 3 dienas viešėjo Lietuvoje, lankėsi Lietuvos žydų (livakų) bendruomenėje (LŽB), kur drauge pasitiko Šabą. Lietuvoje viešėjusios delegacijos nemažai narių ,didžiuodamiesi sakė, esantys litvakais, kurie norėtų palaikyti ryšius su Lietuva. AJC ir L_B sieja lne tik draugiški ryšiai, bet ir asocojuota veiklos sutartis.
AJC veiklos prioritetai – remti regiono gerus santykius su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis, nes šie ryšiai laikomi esminiu dalyku, užtikrinančiu geopolitinį saugumą žydams.
Organizacija jau seniai yra tvirtai įsipareigojusi gilinti ryšius, kurie paremti Europos ir Jungtinių Valstijų vertybėmis bei interesais; Europos integracija laikoma labiausiai ambicingu ir sėkmingu taikos projektu šiuolaikinės istorijos procese.
Izraelio politikos vilkas, Benjamino Netanyahu viceministras diplomatiniams klausimams, buvęs Izraelio ambasadorius JAV Michaelas Orenas laikomas vienu iš dešimties, o kai kurių – net vienu iš penkių pačių įtakingiausių žydų pasaulyje. „Veido“ skaitytojams pateikiame jo požiūrį į didžiausius Izraelio iššūkius, grėsmes ir laimėjimus.
Rima JANUŽYTĖ
– Jūs gana kritiškas Europos atžvilgiu. Kokie jūsų didžiausi priekaištai šiam žemynui, tiksliau, jo politikams?
– Izraelis išgyvena savo užsienio politikos revoliuciją. Aš į viską žvelgiu iš istorinės perspektyvos. Ne tik dėl to, kad esu istorikas, bet ir dėl to, kad daug ką mačiau savo akimis. Buvau labai jaunas, kai buvo pasirašyta taika su Egiptu. Tada mes nepalaikėme santykių su Saudo Arabija, beveik neturėjome santykių su Afrika. Jokių ryšių su Kinija, Indija. Neturėjome strateginių santykių ir nepalaikėme draugystės su JAV. Mes turėjome tam tikrų santykių su sovietų bloku, įskaitant Lietuvą. Nuo to laiko viskas radikaliai pasikeitė. Dabar santykiai su Kinija – artimi, štai mūsų premjeras ką tik vyko į Kiniją su didžiausia visų laikų verslo delegacija. Indija dabar yra artima partnerė. Su Rusija – sudėtinga, bet prie jos dar grįšiu.
Gerbiamieji bendruomenės nariai,
Balandžio 10 d. 21 val.
maloniai kviečiame Jus į košerinį Pesacho sederį Vilniaus sinagogoje,
kaina – 7 eurai,
pakvietimus galima įsigyti: sinagogoje darbo dienomis nuo 9 iki 13 val.
Bilietų skaičius ribotas – nusipirkti juos galite iki balandžio 5 d.
Norinčius pasimelsti, maloniai kviečiame į vakarinę maldą balandžio 10 d. sinagogoje, kuri prasidės 20 val.
Vilnius, kovo 31 d. (BNS). Amerikos žydų komitetas remia idėją įsteigti Lietuvos žydų istorijos muziejų Vilniuje, sako organizacijos atstovas Samas Kligeris (Semas Kligeris).
„Mes manome, kad tai yra svarbi iniciatyva ir su Vyriausybės pagalba ji gali būti įgyvendinta. Mes prieš kelias dienas lankėmės muziejuje Varšuvoje, jis yra labai įspūdingas, yra daugybė muziejų Europoje (…). Tad tai būtų gera pradžia, gera žydų-lietuvių santykių tąsa, jei toks muziejus būtų įkurtas Lietuvos sostinėje“, – per spaudos konferenciją Vilniuje penktadienį sakė komiteto vadovas Rusijos reikalams. Jis pabrėžė, kad penktadienį vykusiame susitikime Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas taip pat išreiškė paramą šiai idėjai.
Komiteto valdytojų tarybos vadovė Harrieta P.Schleifer (Harieta P.Šlaifer) pabrėžė, kad muziejus turėtų susitelkti ne į Holokaustą, o į turtingą Lietuvos žydų istorijos paveldą. „Turėtų būti susitelkta į istoriją nuo pat pradžių, per dabartį ir (projektuojant – BNS) į ateitį, o ne tiesiog skiriant dėmesį Holokaustui. Nes Lietuvos istorija, be šių nelaimingų įvykių, yra išties turtinga“, – teigė ji.
Idėją kurti Žydų istorijos muziejų buvusiuose Vilniaus kongresų ir sporto rūmuose ketvirtadienį pristatė Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir premjeras Saulius Skvernelis. Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad muziejus turėtų koncentruotis į 600 metų siekiančią žydų istoriją Lietuvoje, o ne į skaudžius Holokausto įvykius. Jis sakė, kad tam teks koreguoti jau parengtą rekonstrukcijos projektą.
Vilnius, kovo 30 d. (BNS). Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad svarstoma keisti Vilniaus kongresų ir sporto rūmų projektą bei pritaikyti pastatą žydų istorijos muziejui ir konferencijoms. Buvusios Vyriausybės inicijuotame projekte buvo svarstoma ir galimybė čia rengti koncertus bei kitus kultūrinius renginius.
Greta Vilniaus kongresų ir sporto rūmų, kuriuos atnaujinti ketina Vyriausybė, Vilniaus meras Remigijus Šimašius siūlo įrengti Lietuvos žydų istorijos muziejų. „Vyriausybė, manau, teisingai padarė, kad sustabdė neskaidriai vykdytą pirkimą, pradėtą dar anksčiau. Bet ten neabejotinai turi būti konferencijų centras. Mes tik aptarėme, kad labai būtų prasminga, jei šalia konferencijų centro ar iš dalies integruotas į konferencijų centrą būtų Lietuvos žydų istorijos muziejus. Tikėtina, kad idėja gali būti puikiai realizuota ir tapti traukos centru. Sutarėme, kad idėją toliau vystysime. Džiugu, kad ir mano, ir premjero nuomonės sutampa dėl to“, – BNS po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu ketvirtadienį sakė sostinės meras.
„Ten turėtų būti ir konferencijoms galimybė rengti. Dabar yra konceptas – konferencijų ir koncertų salė, tai (turėtų būti – BNS) konferencijos ir muziejus“, – žurnalistams Seime sakė S.Skvernelis.
Vyriausybės vadovas ketvirtadienį Sporto rūmų projektą aptarė su Vilniaus meru. Jis sako palaikantis idėją, jog čia būtų įkurtas ir Lietuvos žydų istorijos muziejus. Dėl svarstomų pakeitimų, anot premjero, teks koreguoti dabartinį Sporto rūmų atnaujinimo projektą.
„Tai būtų, matyt, daugiau nei 600 metų (žydų – BNS) istorijos buvimo Lietuvoje muziejus, tikrai nereikėtų orientuotis į labai segmentiškus, skaudžius įvykius. Tai turėtų būti ne Holokausto muziejus. Manau, kad tai turi būti interaktyvus, modernus, patrauklus centras, kuris galėtų tikrai traukti turistus. Negaliu sakyti, kad analogiškai, bet tokia koncepcija yra Varšuvoje“, – pasakojo S.Skvernelis.
Panevėžio m. žydų bendruomenę aplankė būrys Vilniaus žydų bendruomenės senjorų klubo narių. Klubui vadovauja Žana Skudovičienė. Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman papasakojo apie Panevėžio m. žydų bendruomenės istoriją ir gyvenimą šiandien. Pokalbis vyko šiltoje aplinkoje, prie puodelio arbatos ir svečių atvežtų lauktuvių iš Vilniaus „Beigelių krautuvėlės“. Kelių atvykusių vilniečių klubo narių tėvai gyveno ir dirbo Panevėžyje, todėl svečius sudomino Panevėžio žydų bendruomenės istorijos muziejus „Panevėžio žydų istorijos fragmentai“. Kilus abipusiam susidomėjimui svečiai mintimis persikėlė į praeitį ir papasakojo daugiau apie savo tėvų gyvenimą, jų likimą.
Svečiai iš Vilniaus aplankė Panevėžio m. žydų kapines ir sužinojo tragišką istoriją, kuomet 1966 m. žydų kapinės buvo sunaikintos, o antkapiai panaudoti Juozo Miltinio teatro dekoratyvinės sienos apdailai.
Žana Skudovičienė visų klubo narių vardu nuoširdžiai dėkoja už šiltą priėmimą.
Gerbiamieji Vilniaus žydų bendruomenės valdybos nariai,
Informuojame Jus, kad š.m. kovo 23 d. buvo gautas Vilniaus žydų bendruomenės (toliau – VŽB) valdybos narių Aleksandr Arončik, Simon Ceitlino, Arkadij Goldin, Aleksandro Luko Jurevičiaus, Dovydo Koco, Margaritos Koževatovos, Simono Portnoj, Simon Gurevičiaus ir Rachmil Garber pasirašytas reikalavimas 2017 m. kovo 30 dieną sušaukti VŽB valdybos posėdį, kuriame būtų svarstomi klausimai dėl neeilinės VŽB konferencijos sušaukimo, dėl naujų narių priėmimo į VŽB ir dėl VŽB narių patvirtinimo.
Norėtumėme padėkoti aukščiau išvardintiems VŽB valdybos nariams už iniciatyvumą bei informuoti, kad šis reikalavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir VŽB įstatais, nėra teisiškai korektiškas.
Maloniai pranešame, kad VŽB valdybą yra planuojama kviesti 2017 m. balandžio 28 d. 18 val., todėl prašytume visų VŽB valdybos narių iš anksto šią datą pasižymėti savose darbotvarkėse.
Informacija apie rinkimus pateikiama oficialiame bendruomenės tinklapyje www.lzb.lt, tuo pačiu maloniai kviečiame kreiptis visais su rinkimais susijusiais klausimais.
Pagarbiai,
Faina Kukliansky
Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkė
![Kvietimas žurnalistams į AJC spaudos konferenciją Kempinski viešbutyje, Vilniuje [Atnaujinta]](https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2017/03/AJC-LZBlogo.jpg "Kvietimas žurnalistams į AJC spaudos konferenciją Kempinski viešbutyje, Vilniuje [Atnaujinta]")
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia į spaudos konferenciją, kuri vyks kovo 31 d. 10.30val. Kempinski viešbutyje, Universiteto g. 14, Vilnius.
Spaudos konferencijoje dalyvaus Amerikos Žydų komiteto (AJC) delegacijos nariai: Harriet Schleifer – AJC tarybos vadovė, Steve Zelkowitz – tarybos narys, Sam Kliger – Rusijos žydų reikalus atstovaujantis AJC, Simone Rodan – Vokietijos AJC biuro direktorė. AJC delegacija lankysis Vilniuje 2017 kovo 30-31 dienomis ir susitiks su Lietuvos Vyriausybės vadovu Sauliumi Skverneliu, Seimo vicepirmininku Gediminu Kirkilu, Užsienio reikalų ministerijos atstovais, juos priims Lietuvoje dirbantys JAV ir Izraelio ambasadoriai.
Vizitas Lietuvoje susijęs su AJC tarptautinio biuro Lenkijoje atidarymu. Kovo 27d. Varšuvoje atidarytas AJC Rytų ir Vidurio Europos biuras yra penktasis Europoje, jis skirtas ryšiams su septyniomis Europos šalimis: Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Slovakija. Šia proga ir rengiamas vizitas Baltijos ir kitose Europos šalyse.
AJC praneša, jog “Pribrendo laikas intensyviau bendradarbiauti. Šios 7 šalys sudaro ketvirtadalį dabartinės Europos Sąjungos, todėl jos turi svarbų balsą Briuselyje, kuris tik stiprės kartu su numatomu Jungtinės Karalystės išėjimu iš ES 2019 m. Šios valstybės yra tvirtai įsipareigojusios transatlantinei partnerystei ir dvišaliams santykiams su Vašingtonu, ir žinoma, jos yra vertinamos kaip NATO narės. Jos taip pat palaiko tvirtus ryšius su Izraeliu, kai kuriais atvejais apibūdinamos kaip strateginiai partneriai“.
Vilnius, kovo 30 d. (BNS). Ketvirtą kartą surengtuose Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose už gyvenimo nuopelnus įvertintas pernai miręs filosofas Leonidas Donskis.
Lyčių lygybės apdovanojimas įteiktas Vilniaus miesto krizių centro direktorei Nijolei Dirsienei – už ilgametį rūpestį moterimis, nukentėjusiomis nuo smurto, ir daugiau kaip 20 metų vykdomą aktyvų darbą smurto prevencijos srityje. Metų proveržio kategorijoje apdovanojimas įteiktas „Baltic Pride“ 2016 eitynių „Už lygybę!“ organizatoriams, pranešė apdovanojimų rengėjai.
Trečiadienio vakarą Valdovų rūmuose Vilniuje surengtoje ceremonijoje iš viso įteikta dešimt apdovanojimų už praėjusias metais nuveiktus darbus ir iniciatyvas.
Tautų dialogo apdovanojimas skirtas Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkei Natalijai Šertvytienei – už aktyvų tautų dialogo puoselėjimą Lietuvoje, ukrainiečių tautinio tapatumo išsaugojimą ir pagalbą ukrainiečių integracijos procesuose.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, o taip pat veikiausiai ir kitos tautinės bendruomenės bei visuomeninės organizacijos labai vertina tai, jog Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai neapsieina be “Tautų dialogo” nominacijos.
Būdama tautinės bendruomenės atstove jaučiu visuomenėje atviresnį požiūrį į tokias temas kaip Holokaustas ar ksenofobija. Žmonės pamažu tampa labiau nusiteikę klausti, diskutuoti, mąstyti.
Prieš ketverius metus Lietuvos žydų bendruomenė pradėjo vykdyti Tolerancijos kampaniją “Beigelių krautuvėlė”, atvėrusią bendruomenės duris visuomenei, parodžiusia žydų istoriją ir kultūrą labiau prieinama, žinoma ir labai patrauklia. Bendruomenei atvėrus savo duris, visuomenė bendruomenei atvėrė savo širdis. Dėkoju visiems, neabejingiems šiai tolerancijos iniciatyvai, kuri, mano manymu, ir buvo šio nedidelio “tautų dialogo” perversmo pradžia.
Šiandiena Vilniaus žydų religinė bendruomenė kvietė į naujai įrengtą košerinę virtuvę įsikūrusią Vilniaus choralinės Sinagogos patalpose. Kukliai ir skoningai įrengtos virtuvės interjeras alsuoja autentika, išlaikyta spalvinė gama, medinės detalės, paliktos medinės dažytos grindys. Renovacijos dizaino autorė Viktorija Sideraitė, rangos darbus atliko UAB Real taste, jos vadovas Saulius Blaževičius.
Daug metų sinagogos virtuvė laukė remonto, ši nuotrauka – jau istorija.
Naują virtuvę galite apžiūrėti čia.
Niekada nepamiršti, visada prisiminti, siekti, kad niekada nepasikartotų – tai mūsų pareiga. Šiuos žodžius dažnai kartojame minėdami Holokausto aukas. Skambėjo jie ir penktadienio popietę Kaune, minint vienos žiauriausių akcijų, įvykdytų Kauno gete – Vaikų akcijos- aukas.
Žiauriausios, nes, kaip kalbėjo minėjime dalyvavęs Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, sunku įsivaizduoti, kuo turi pavirsti žmogiškoji būtybė, kad žudytų nekaltus vaikus, kūdikius, net nesuvokiančius, kas vyksta pasaulyje aplink juos. Žiauriausios ir skausmingiausios, nes neįmanoma įsivaizduoti, ką jaučia tėvai, grįžę po darbo į savo namus gete ir neberadę brangiausio, bene vienintelio savo turto – vaikų. Ašarų negalėjusi sulaikyti Kauno savivaldybės administracijos direktorė Nijolė Putrienė kalbėjo apie nužudytas vaikų svajones, apie nužudytą ateitį, apie Lietuvos piliečius, kurie būtų galėję garsinti ir gražinti šią šalį. Prisiminimais dalijosi per Vaikų akciją laimingai susiklosčiusi aplinkybių dėka stebuklingai išgyvenusi p. Ela Glinskienė. Renginį vedė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, o menine muzikos ir poetinio žodžio galia jį papuošė ilgametė KŽB bičiulė, žydų gelbėtojo dukra, aktorė Kristina Kazakevičiūtė ir birbynininkas Artūras Makštutis.
Panevėžio m. žydų bendruomenę aplankė 6 ješivų Chaim Berlin, Toras Moshe, Bais Yisroel, Ateres Yisroel, Gevat Shaul, Chafetz Chaim abiturientai, kurie mokėsi Jeruzalėje ir jų grupės vadovas Rabbi Uri Silver. Svečių grupę lydėjo gidas, puikus žydų istorijos žinovas – Viljamas Židkauskas. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman papasakojo svečiams apie Panevėžio krašto žydų istoriją nuo XVII a. iki tarpukario laikų, kada Lietuva atkūrė Nepriklausomybę, kuomet žydams buvo suteikta galimybė vystyti bendruomenės veiklą.
Naujas istorijos lapas bendruomenės istorijoje – 2004 metai, kai Panevėžio miesto savivaldybė paskyrė patalpas bendruomenės būstinei buvusioje Žydų mergaičių gimnazijoje „Javne“ ( Ramygalos g. 18). Šiuo metu čia vyksta bendruomenės renginiai, mokiniams ir mokytojams rengiami seminarai ir susitikimai, skirti žydų istorijai studijuoti, kiti darbai. Bendruomenės patalpose įkurtas Panevėžio žydų istorijos muziejus „Panevėžio žydų istorijos fragmentai“. Bendruomenėje sprendžiami socialiniai, edukaciniai, kultūrinės veiklos klausimai.
Susitikimui baigiantis, svečiai nuoširdžiai padėkojo už išsamią apžvalgą ir palinkėjo Panevėžio žydų bendruomenei kuo geriausios kloties.
Nuotraukoje: Biuro atidarymas, AJC Lenkijos rabinas Michael Schudrich ir AJC prezidentas J. M. Shapiro, D. Harris, Vykdantysis AJC vadovas
Kovo 27d. Varšuvoje Amerikos Žydų komitetas – AJC atidaro naują tarptautinį biurą Varšuvoje.
AJC Rytų Europos biuras yra penktasis biuras Europoje, jis skirtas ryšiams su septyniomis Europos šalimis: Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Slovakija. AJC taip pat turi biurus Berlyne, Briuselyje, Paryžiuje ir Romoje. AJC taip pat turi biurus Berlyne, Briuselyje, Paryžiuje ir Romoje.
Varšuvos biuro atidarymo ceremonijoje kalbą sakė AJC prezidentas John M. Shapiro. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvauja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Jie abu – nuotraukoje
Nuotraukoje: Lenkijos rabinas M.Schudrich pritvirtina mezuzą prie AJC biuro durų.
“Štai, ko mums reikėjo čia Centrinėje Europoje. Susikibti ir kalbėti apie pilietines teises, žydų teises “, – Lenkijos vyriausiasis rabinas Michael Schudrich sakė naujienų agentūrai AFP per AJC biuro atidarymo iškilmes Varšuvoje. “Tai teisingas AJC organizacijos žingsnis reikiamu laiku. Europa yra svarbių pokyčių įkarštyje “, – pridūrė rabinas.
Informuojame, jog Pesacho proga LŽB Pirmininkė suteikia papildomas nedarbo dienas:
2017 m. balandžio 11 – 12 d. ir 18 d.
(Bendruomenė, esant poreikiui, šiomis dienomis dirbs)
Pagarbiai,
LŽB administracija